– Nijole, pradėkime nuo pačių pradžių. Ką veikėte prieš įkurdami „KeNi Art“ – Kęstučio ir Nijolės meno artelę?
– Prieš metus buvome paprasta šeima, kurios gyvenimas – panašus į daugelio. Aš ilgą laiką dirbau samdomą darbą: buvau restorano administratore, vėliau kitoje įmonėje – reklamos vadybininke. Mano vyras Kęstutis buvo smulkusis verslininkas. Tačiau abu jautėme, kad norime ko nors daugiau – svajojome užsiimti mėgstama veikla.
– Kaip supratote, kad epoksidinė derva ir yra tas išeities taškas?
– Po ilgų paieškų Kęstutis atrado šią medžiagą – epoksidinė derva jį tiesiog sužavėjo. Mano vyras yra meniškos sielos, todėl be išlygų palaikiau jo sprendimą. Labiausiai mus žavėjo, kad su epoksidine derva galima sukurti įspūdingų ir unikalių raštų, netgi sustingdyti daiktus laike. Pamatėme, kad galimybės yra begalinės, todėl investavome visas šeimos santaupas ir drąsiai nėrėme į nuostabų kūrybos pasaulį.
– Nuo ko pradėjote eksperimentus su šia medžiaga? Kokia dabar kūrybos apimtis?
– Pirmiausia pradėjome kurti laikrodžius. Visa gamyba atiteko Kęstučiui, aš iš pradžių buvau tik stebėtoja, tyliai besimokanti iš jo kruopštaus darbo. Laikui bėgant išdrįsau pamėginti. Pavyko. Taip tapome darniu kūrybiniu duetu. Kai jau abu įgudome, nusprendėme praplėsti asortimentą – pabandėme kurti staliukus, paveikslus, triptikus, padėkliukus, net šachmatus. Kiekvienas iš šių dirbinių reikalavo skirtingų žinių ir specifinių technikų. Praktika mus natūraliai atvedė prie to, kas mums patiems labiausiai limpa. Atsirinkome kūrinius, kurie geriausiai pavyksta ir labiausiai džiugina tiek mus, tiek ir kitus. Taip iki šiol kuriame laikrodžius, paveikslus, padėkliukus.
– Artėjant metų virsmui prasminga pakalbėti būtent apie laikrodžius. Juk šiais pertekliaus laikais visko turime daug – išskyrus laiko...
– Pasirinkome kurti laikrodžius ne tik todėl, kad tai praktiškas daiktas. Norėjome parodyti, kad į laiką galima pažvelgti kitaip – iš meninės perspektyvos. Mūsų akimis, laikrodis yra du geri dalykai kartu: jis tampa meno kūriniu, bet kartu atlieka ir savo funkciją – skaičiuoja laiką. Laikrodžių gamyba mums yra daugiau nei techninis procesas. Tai kvietimas sustoti, pamėginti būti čia ir dabar, įsijausti į akimirką, mėgautis tuo, ką turime. Kiekvienas mūsų sukurtas laikrodis – tarsi priminimas, kad laikas yra vertingas, bet tik tuomet, kai mes jį iš tiesų įvertiname.
– Kaip gimsta kūrybinės idėjos?
– Dažniausiai spontaniškai. Dirbdami su epoksidine derva mes įsitikinome, kad tiksliai atkartoti tą patį vaizdą neįmanoma. Nenaudojame jokių eskizų, todėl kiekvienas kūrinys yra unikalus. Tai, ko negali užtikrinti jokia kita technika, mūsų atveju yra didžiausias kūrybos žavesys. Kiekvieną kartą, kai pradedame kurti naują laikrodį ar paveikslą, pasitelkiame vaizduotę ir atsiduodame kūrybai. Dažnai net neturime aiškaus plano, kaip kūrinys atrodys. Tai suteikia daug laisvės ir drąsos. Smagu, kad beveik kiekvieną kartą rezultatas mus abu maloniai nustebina.
– Kas šiame darbe sunkiausia, o ką vadinate maloniausia dalimi?
– Meno dirbinių gamyba iš epoksidinės dervos yra palyginti ilgas ir kruopštus darbas. Kiekvienas etapas reikalauja tikslumo ir kantrybės. Pirmiausia paruošiame medžio drožlių pagrindą, tuomet pilame pagrindinį dervos sluoksnį ir naudojame pigmentus, kad išgautume spalvų raštus. Kai šis sluoksnis išdžiūsta, klijuojame skaičius ir dažnai puošiame dirbinį stiklo akmenukais, kurie suteikia žavesio ir prabangos. Galiausiai užpilame baigiamąjį dervos sluoksnį, kuris paverčia gaminio paviršių skaidriu ir blizgančiu tarsi stiklas.
Taigi, sukurti laikrodį, kai jau turime visas reikalingas medžiagas ir žaliavas, trunka apie penkias dienas. Kadangi derva yra skysta sintetinė medžiaga, vienas jos sluoksnis džiūsta vieną ar dvi paras.
Laikrodžių gamyba mums yra daugiau nei techninis procesas. Tai kvietimas sustoti, pamėginti būti čia ir dabar, įsijausti į akimirką, mėgautis tuo, ką turime.
Šių dirbinių kūrimas turi tam tikrų subtilybių, kurių nesilaikant kūrinys tiesiog nepavyks. Kadangi epoksidinė derva yra gana jautri aplinkos poveikiui: oro temperatūrai, drėgmės lygiui, ventiliacijai, dirbant su ja reikia turėti nemažai žinių ir patirties. Labai svarbu tiksliai, laikantis proporcijų, sumaišyti dviejų komponentų mišinį, kad gautume skaidrų ir tobulą epoksidinės dervos sluoksnį. Pati maloniausia dalis – skaičių klijavimas ir mechanizmo ir rodyklių įmontavimas. Tai momentas, kai visas laikrodžio grožis staiga ima ir atsiskleidžia.
– Ar būna, kad dirbinys nepavyksta? Ką tuomet darote?
– Kadangi ši kūryba mums dar ne iki galo atrasta, žinoma, kad kartais dirbinys nepavyksta. Buvo atvejų, kai galutinis, t. y. svarbiausias, dervos sluoksnis išėjo su defektais, neskaidrus, įtrūkęs ar nelygus. Buvo, kad net nesupratome, kodėl taip įvyko. Vis dėlto kantriai aiškinamės, tobulėjame, o kiekvieną nesėkmės atvejį laikome pamoka. Laimei, tokie nepavykę dirbiniai dažniausiai gali būti ištaisomi – tiesiog atsargiai užpilame papildomą dervos sluoksnį.
– Gal turite šeimos ritualų, kuriuos atliekate prieš pradėdami kurti savo darbus: tam tikra muzika, kvapas ar puodelis kavos?
– Atspėjote! Prieš imdamiesi kūrybos, mes iš tiesų turime keletą svarbių ritualų, kurie padeda išlaisvinti mintis, vaizduotę. Pirmas ritualas – ramiai pabūti, kai savęs nespaudi ir leidi idėjoms natūraliai atsirasti. Galima sakyti, kad ši kūryba – tarsi terapija: nėra jokio skubėjimo, tiesiog leidžiame procesui vykti savo ritmu, darydami tai, ką turime padaryti. Antras ritualas – muzika. Ji yra mūsų nuolatinė palydovė dirbtuvėse, padedanti ne tik atsipalaiduoti, bet ir susikaupti. Trečias ritualas – puodelis kavos ar arbatos prieš pradedant darbus.
Beje, mano vyras Kęstutis dar užsiima tapyba. Tad tapymas ant laikrodžių nuo pat pradžių tapo „KeNi Art“ išskirtinumu, savotišku kokybės ženklu. Kęstučio nutapyti laikrodžiai jau puošia ne vieno žmogaus namus. Viena populiariausių temų – žvejybos ir medžioklės motyvai. Tikroviškumo ir unikalumo jiems suteikia išskirtinės detalės – vyras naudoja tikrus šovinius ir žvejybos kabliukus vietoj skaičių.
– Ar turite favoritą – dirbinį, kuriuo iki šiol labiausiai didžiuojatės?
– Taip. Didžiausias mūsų pasiekimas ir pasididžiavimas – užsakytas laikrodis su keturių vaikų portretais. Kęstučiui tai buvo tikras iššūkis, bet vyras su juo puikiai susidorojo – kūrinys pranoko lūkesčius. Prieš kurį laiką kūrėme net penkiolika personalizuotų laikrodžių su vienos įmonės logotipu Lietuvos karinėms oro pajėgoms. Gamyba užtruko apie tris savaites, procesas vyko sklandžiai, o galutinis rezultatas pradžiugino tiek mus, tiek ir užsakovus. Jų įvertinimas mums buvo didelė paskata nesustoti ir kurti toliau.
– Papasakokite, kaip atrodo Jūsų dirbtuvės. Galbūt laikrodžiai gimsta tiesiog namuose?
– Mūsų dirbtuvės kol kas nelabai didelės. Jose laikome visus kūrybai reikalingus įrankius, medžiagas, kitas būtinas priemones. Tai mūsų asmeninė erdvė, kurioje galime laisvai ir nevaržomai kurti. Žinoma, ateityje svajojame įkurti ir savo studiją ar krautuvėlę, kurioje galėtume priimti lankytojus, parodyti jiems savo darbus, pasidalyti kūrybos procesu, o gal net surengti šio amato dirbtuves. Toks mūsų ilgalaikis tikslas, kurio siekiame.
– Ar darbas su epoksidine derva – brangus malonumas?
– Epoksidinė derva – nepigi. Be to, mes naudojame tik sertifikuotą dervą iš patikimų tiekėjų Lietuvoje. Niekada nesirenkame pigesnių alternatyvų iš trečiųjų šalių, nes esame įsitikinę, kad kokybė nebus tokia pati. Todėl ir kūriniai, pagaminti iš šios medžiagos, turi atitinkamą kainą, nes prie medžiagų priskaičiuojame dar ir rankų darbą, laiką, atsidavimą kiekvienam kūriniui.
Dažnai sulaukiame klausimo, kaip pasiskirstome darbus. Atsakymas labai paprastas – pradžioje vyras buvo atsakingas už gamybą, o aš rūpinausi kūrinių pardavimu, reklama ir pan. Pradžia buvo sunki: tuo metu dar dirbau pagrindinį darbą biure. Tačiau po kurio laiko, pasikeitus aplinkybėms, atsivėrė daugiau galimybių ir galėjau atsiduoti kūrybai visu 100 proc.
Dabar gaminame laikrodžius abu, o kai vyras išvyksta, aš perimu jo darbus, tad procesas niekada nenutrūksta. Esame puiki komanda tiek darbe, tiek ir namuose! Esu be galo Kęstučiui dėkinga už drąsą ir už tai, kad atvėrė man šį kelią, kuriame galiu save realizuoti, jausti pilnatvę.
– Ar Jūsų namuose daug laikrodžių? Gal net pačių kurtų? Ar esate batsiuviai be batų?
– Taip, mūsų namuose laikrodžių netrūksta – jų turime po vieną kiekviename kambaryje. Keletą jų esame pasigaminę patys. Vienas ypatingas laikrodis su mano tapytu portretu puošia miegamąjį – tai vyro dovana man.
– Gal Jūsų šeimoje yra ir daugiau kūrybingų asmenybių?
– O, taip! Esame trijų asmenų šeima ir turime nuostabią dešimtmetę dukrą Mėtą. Ji yra didžioji mūsų palaikytoja ir ištikimiausia gerbėja. Kūryba ir Mėtai jau įaugusi į kraują: dukra gražiai piešia, lanko dailės mokyklą.
– Jei galėtumėte sukurti laikrodį sau – kaip jis atrodytų? Kokias spalvas, raštus, detales naudotumėte? Smalsu, kokie būtų vyro ir dukros laikrodžiai...
– Geras klausimas (šypsosi). Apie tai dar niekada nebuvome susimąstę. Aš tikriausiai rinkčiausi vyro tapytą laikrodį su gamtos vaizdu ir tikromis detalėmis iš gamtos: smėliu, kriauklytėmis ar džiovintais augalais. Kęstučiui, manau, būtų artimesnis minimalistinio stiliaus darbas. Jis, spėju, pasirinktų tamsių spalvų laikrodį su niekur nematytais raštais ar motyvais. Be skaičių, tik su rodykle. Mūsų dukra yra prasitarusi, kad svajoja pati kada nors nusitapyti laikrodį, tad mums beliktų jį užlieti epoksidine derva. Kol kas ji neišduoda, kas tiksliai būtų pavaizduota ant jo ciferblato, tačiau neabejojame, kad tai būtų kažkas išskirtinio.
– Kaip atsipalaiduojate po darbų? Gal turite kokių nors pomėgių?
– Pagrindiniai mūsų pomėgiai – sportas ir kelionės. Abu su vyru mėgstame aktyvų laisvalaikį: kelis kartus per savaitę lankomės sporto klube arba leidžiamės į vakarinius pasivaikščiojimus. Esame įsitikinę, kad svarbu rasti pusiausvyrą tarp darbo, protinės veiklos ir judėjimo. Kelionės mums – ne tik atgaiva, bet ir įkvėpimo šaltinis. Tam visai nebūtina vykti į tolimus kraštus – mūsų šalis kupina unikalių, dar neatrastų vietų.
Kurkite, svajokite, būkite drąsūs ieškodami savosios krypties. Svarbiausia – saugokite akimirkas, kurios įkvepia.
– Vienos šventės jau pasibaigė, artėja kitos. Kaip jas sutikote ir ko sau palinkėtumėte įžengdami į Naujuosius metus?
– Kalėdas sutikome ramiai. Ši šventė mums reiškia ramybę, vienybę ir laiką su artimiausiais. Pirmąją Kalėdų dieną, kaip visada, leidome su šeima, antrąją – susitikome su draugais.
Jau daug metų turime tradiciją aplankyti skirtingų miestų eglutes. Savo žaliaskarę papuošėme ekologiškais rankų darbo žaisliukais iš gipso, kuriuos gaminome kartu su dukra. Nusprendėme, kad šįmet mūsų eglutės grožis tegu bus paprastumas.
Kadangi esame kūrėjai, palaikome savo kolegas menininkus ir rankų darbo dovanas. Patys stengiamės dovanoti tik tokias, kurios turi didelę emocinę vertę. Gyvendami daiktų perpildytame pasaulyje, tiek pirkti, tiek ir dovanoti dovanas stengiamės atsakingai, iš širdies. Svarbiausia – ne jų skaičius, o išliekamoji vertė.
Artėjančių Naujųjų proga visiems linkime atkakliai siekti savo užsibrėžtų tikslų. Tegul mūsų kūrybinis duetas būna įkvėpimu tiems, kurie svajoja žengti pirmą žingsnį link savo idėjų – juk didžiausi pokyčiai prasideda tada, kai leidžiame sau tikėti. Leiskite sau sustoti ir pažvelgti į laiką kitaip. Kurkite, svajokite, būkite drąsūs ieškoti savosios krypties. Svarbiausia – saugokite akimirkas, kurios įkvepia. Tegul Naujieji metai mums visiems atneša daugiau ramybės, šviesos, kūrybos ir gražių atradimų. Tegul niekada nestinga kūrybinio įkvėpimo, noro eksperimentuoti ir drąsos kurti!
Naujausi komentarai