- Milena Andrukaitytė/BNS, Ieva Urbonaitė-Vainienė/ELTA, Saulius Jakučionis/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienio naktį ligoninėje mirė režisierius Eimuntas Nekrošius, BNS patvirtino jo giminaitis parlamentaras Arvydas Nekrošius.
Pasak Seimo vicepirmininko A. Nekrošiaus, režisierius pasijuto blogai grįžęs iš kelionės ir buvo nuvežtas į ligoninę, kur mirė apie 3 val. nakties.
E. Nekrošius gimė 1952 metų lapkričio 21 dieną Pažobrio kaime Raseinių rajone. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66 metai.
1978 E. Nekrošius baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, grįžęs į Lietuvą režisavo Kauno dramos teatre, Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 1993–1997 metais buvo Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius. 1998 Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas“, buvo jos meno vadovas.
Režisierius daug dirbo užsienyje – Italijoje, Rusijoje, Argentinoje.
Laidotuvės bus privačios
Vyriausybė organizuotų režisieriaus E. Nekrošiaus valstybines laidotuves, tačiau artimiesiems pageidaujant jis bus palaidotas privačiai, pranešė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
„Tai yra vienas žymiausių kūrėjų, premijų laureatas, tai tikrai pagal visus įvertinimus būtų verta ir teisinga organizuoti valstybines laidotuves. Tokį pasiūlymą išreiškėme, bet, pasirodo, velionio buvo išankstinė valia, kad nebūtų jokios papildomos pompastikos ir viešumo“, – BNS antradienį sakė A. Stončaitis.
Taigi, šeima nesutinka ir norėtų, kad tai būtų privati ceremonija. Į šeimos valią atsižvelgsime.
„Taigi, šeima nesutinka ir norėtų, kad tai būtų privati ceremonija. Į šeimos valią atsižvelgsime“, – pridūrė jis.
Pasak kanclerio, E. Nekrošiaus laidotuvės numatytos Raseinių rajone, Šiluvoje, atsisveikinimas su režisieriumi vyks Vilniuje.
Kaip pranešė teatras „Meno fortas“, šv. Mišios už režisierių E. Nekrošių bus aukojamos lapkričio 21 dieną, 11 valandą, Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.
Atsisveikinti su velioniu lapkričio 21 dieną nuo 12 iki 20 valandos bus galima „Meno forto“ salėje, Bernardinų g. 8- 8. Karstas išnešamas lapkričio 22 dieną, 10 valandą.
Pelnė daug apdovanojimų
E. Nekrošius apdovanotas daugeliu premijų, tarp jų – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, K. Stanislavskio tarptautinio visuomeninio labdaros fondo premija už žymų indėlį į pasaulio teatro meno raidą, Nacionaline kultūros pažangos premija.
E. Nekrošius yra gavęs šiuos valstybės apdovanojimus: Gedimino ordino Komandoro kryžių ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didįjį kryžių.
1983 metais E. Nekrošius atliko Stasio Girėno vaidmenį filme „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas), Tėvo vaidmenį filme „Neapykantos pamokos“ (rež. Antanas Maciulevičius).
E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai pelnė daugybę apdovanojimų. 1988 metais jis apdovanotas Jugoslavijos laikraščio „Politiki“ prizu už geriausią režisieriaus darbą, 1991 metais Taorminos menų komitetas (Italija) režisieriui skyrė Europos teatro sąjungos specialų prizą už nuopelnus teatro menui, 1994 metais E. Nekrošius pripažintas geriausiu metų režisieriumi, jam įteiktas Lietuvos teatro sąjungos prizas, tais pačiais metais – Tarptautinės Baltijos Asamblėjos meno premija, Taorminos menų komiteto ir Europos teatro sąjungos Naujosios Teatro realijos premija.
1995 metais festivalyje „Baltijskij dom“ E. Nekrošius apdovanotas už geriausią režisieriaus darbą, 1996-aisiais – Ubu premija už geriausią sezono spektaklį, parodytą Italijoje.
1997 metais režisieriui E. Nekrošiui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija, 1997, 1999, 2004 m. – prizai „Ausinė kaukė“ už geriausius užsienio spektaklius parodytus Rusijoje.
1998 metais E. Nekrošius vėl pripažintas geriausiu metų režisieriumi, jam skirtas Lietuvos teatro sąjungos prizas, po metų – Lietuvos Vyriausybės premija.
1999 metais jis – festivalio „Kontakt“ premijos laureatas (Torunė, Lenkija), dar po poros metų E. Nekrošiaus spektaklis geriausiu pripažintas Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) ir apdovanotas Mess festivalio prizu, skiriamu geriausiems spektakliams ir režisieriams.
2001 metais E. Nekrošius – tarptautinio K. Stanislavskio fondo premijos laureatas (Maskva, Rusija), 2003 metais jam įteikiamas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius, Kultūros ministerijos premija „Geriausiems sezono profesionalaus teatro menininkams“.
Po metų režisierius apdovanojamas specialiuoju žurnalistų ir teatro kritikų prizu „Auksinė kaukė“ už geriausią spektaklį, sukurtą Rusijoje, 2005 metais – Lietuvos instituto apdovanojimo „LT Tapatybė 2004“ Garbės raštu „Už Lietuvos teatro kultūros sklaidą“, 2008 metais – Nacionaline kultūros pažangos premija.
Režisieriaus biografijoje daugybė nepamirštamų spektaklių. 1977 metais E. Nekrošius Jaunimo teatre režisavo „Medaus skonį“, po metų – Kauno dramos teatre Sauliaus Šaltenio „Duokiškio balades“ ir Antono Čevhovo „Ivanovą”.
Jaunimo teatre daug metų rodyti E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai „Katė už durų“, „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani“, roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje”, spektaklis „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“ ir kiti, be kurių tiesiog neįsivaizduojamas Lietuvos teatro pasaulis.
Paskutiniaisiais režisieriaus kūrybos metais „Meno forte“ rodyti E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai pagal Dantę Alighieri „Dieviškoji komedija“ ir „Rojus“, 2014 metais – „Jobo knyga“, 2015 metais Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje rodytas Aleksandro Puškino „Borisas Godunovas“, „Meno forte“ –„Bado Meistras“ pagal Franzą Kafką. Adomo Mickevičiaus „Vėlines” E. Nekrošius 2016 metais pastatė Varšuvos „Teatr Narodowy“ Lenkijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai24
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas5
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti17
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...