Nepatogūs filmai: ką žiūrėti? 10 rekomendacijų

Šias dokumentines ir dažnai nepatogias istorijas lydės daugybė renginių – susitikimai su filmų kūrėjais, veikėjais, aktualios diskusijos su žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais bei… filmas + šokiai „gallery 1986“!

Tad kurių filmų vertėtų tikrai nepraleisti?

„Daina pavadinimu neapykanta“, rež. Anna Hildur Hildibrandsdóttir

Muzika gali daryti įtaką įsitikinimams, politinėms pažiūroms ir gyvenimams, o muzikiniai filmai gali padėti išgirsti tai, ko dar negirdėjai, – tokių filmų šiemet rasite programoje „Tikrovės muzika“. Vienas jų pasakoja apie neeilinę 2019-ųjų „Euroviziją“ ir vieną didžiausių politinių skandalų nepolitišku laikomo dainų konkurso istorijoje. Tais metais atstovauti Islandijai išrenkama antikapitalistinė, BDSM technogrupė „Hatari“, garsėjanti aštriu performatyviu atlikimu. Tiesioginę transliaciją, vykstančią Tel Avive, Izraelyje, stebi 200 mln. žiūrovų! Kas nutinka? Pamatykite patys.

„Triukšmo simfonija“, rež. Enrique Sánchez Lanschas

Filmas kviečia į garsų kelionę su išskirtiniu britų kompozitoriumi ir muzikos prodiuseriu Matthew Herbertu. Jis išgarsėjo savo kūriniais, kuriuose socialines temas įgarsina muzika, sudaryta iš įvairių kasdienybėje girdimų aplinkos garsų. M.Herbertas sako, kad muzikos menas turi būti aktualus, o kurti muziką galime ne tik instrumentais, o bet kuo, kas tik sukelia garsą. Spalio 23 d. „Nepatogus kinas“ kartu su „gallery 1986“ rengia ypatingą seansą ypatingoje vietoje – po filmo peržiūros pasiliekame šokti!

„Gendernautai“ ir „Genderacija“, rež. Monika Treut

1999-aisiais vokiečių kino režisierė Monika Treut sukūrė vieną pirmųjų dokumentinių filmų apie translyčių judėjimą San Fransiske. Filmas „Gendernautai“ – tai atviri ir jautrūs žmonių, nusprendusių trinti ribas tarp vyriškos ir moteriškos tapatybės, portretai. Po 20 metų režisierė sugrįžta pas filmo veikėjus sužinoti, kaip jiems sekasi šiandien, ir sukuria naują filmą „Genderacija“ – pasimatymą su aštriais, drąsiais ir humoro jausmo nestokojančiais lyčių vizionieriais. Festivalyje bus rodomi abu režisierės filmai, fiksuojantys tuos pačius žmones 20 metų skirtumu – „Gendernautai“ (1999 m.) ir „Genderacija“ (2021 m.).

„Drąsa“, rež. Aliaksejus Palujanas

Filmas žiūrovą nukelia į Baltarusijos prezidento rinkimų įkarštį – taikių protestų pradžią. Kiekvienas esame matę daugybę masinių vaizdų iš gatvių, o šis filmas kviečia pažvelgti į Baltarusiją iš vidaus. Pogrindinio teatro aktoriai išeina į Minsko gatves reikalauti žodžio laisvės ir ilgai laukto valdžios pasikeitimo. Tačiau žmonių balsai brutaliai triuškinami režimo saugumo aparato – aktoriai suimami. Žiūrovas turi galimybę stebėti slaptas valdžiai kritiško spektaklio repeticijas, lydėti aktorius protestuose ir po jų.

„Pasivaikščiojimas pakrante“, rež. Anna Antsalo

Bangos į krantą išmeta ne tik kriauklių, bet ir tonų tonas plastiko. Kur nors vandenyne laivas pameta konteinerį mažyčių plastikinių dinozaurų, o pakrante keliaujantys plastiko rinkėjai juos dar daugybę metų kolekcionuoja. Tai galima pavadinti ateities archeologija, kai po savęs žmogus palieka ne griuvėsius ar meną, bet spalvotą šlamštą. O jį tirdami būsimi archeologai daro išvadas apie mūsų gyvenimo būdą ir įpročius. Ir kraipo galvas, kaip mums į viską buvo nusispjauti.

„Geimeris: žmogžudystės planas“, reporterė Emelie Rosén

Šiemet festivalis kviečia ne tik žiūrėti, bet ir pasigarsinti ausines – pirmą kartą pristatoma audioprograma „Banguoja“. Kūriniai iš Lietuvos ir viso pasaulio klausytojams siūlo intymių ir netikėtų potyrių bei atradimų. Vienas tokių – „Geimeris: žmogžudystės planas“, kuris ne tik patiks tiems, kurie mėgsta paslaptingų žmogžudysčių (angl. „murder mistery“) žanrą, bet ir bes pirštu į skaudžias socialines problemas. Geriausias internetinis keturiolikmečio Viktoro draugas suplanavo ir įvykdė išpuolį savo mokykloje. Tai paskatino Viktorą imtis misijos: jis pasakoja pasauliui apie tai, kas iš tiesų vyksta kompiuterinių žaidimų bendruomenėse. Šio kūrinio galima nemokamai klausytis virtualiai festivalio svetainėje arba susitikti gyvai – spalio 15 d. festivalis organizuoja gyvą perklausą, kurią lydės diskusija „Neapykantos kalba: žmogus ir bendruomenė“.

„Nesibaigianti pamaina“, rež. Shannon Walsh

Pavežėjai ir kurjeriai tapo neatsiejama miesto dalimi – žmones vilioja įvairių paslaugų teikimo platformų pasiūlymas patiems nusistatyti darbo valandas. Jie viliojami laisve ir aukštais valandiniais įkainiais, tačiau jų socialinės garantijos kur kas mažesnės, o įsipareigojimų, kad kitą savaitę tikrai ir vėl atsiras darbo, – jokių. Ar šis galimybių ir laisvės pažadas nėra tik dar vienas darbuotojų išnaudojimo būdas, paliekantis juos likimo valiai?

„Brangūs ateities vaikai“, rež. Franzas Böhmas

Per pasaulį vilnijant protestų bangai, festivalio atidarymo filmas pasakoja apie seisminio politinio pokyčio centre atsidūrusią naująją kartą. Stebėsime, kaip Rayena reikalauja socialinio teisingumo Čilėje, Pepper grumiasi už demokratiją Honkonge, o Hilda kovoja su niokojančiais klimato atšilimo padariniais Ugandoje. Charizmatiškos filmo herojės susiduria su sunkiai įveikiamais globaliniais iššūkiais, o jų aktyvizmas turi įtakos ir asmeniniam gyvenimui. Filmas klausia, iš kur jos atranda tiek jėgų kovoti.

„Būsiu su tavim“, rež. Virginija Vareikytė, Maximilienas Dejoie

Šalyje, kurioje didelis savižudybių skaičius yra kasdienybė, žmogiškojo ryšio galia tampa gelbėjimo ratu. Dvi moterys – psichologė ir policijos pareigūnė – imasi sudėtingos misijos – sumažinti rekordinį savižudybių skaičių savo idiliškame gimtajame miestelyje. Kasdien jausdamos baimę prarasti dar vieną gyvybę, Valija ir Gintarė nuo durų iki durų lanko vienišiausius bendruomenės narius ir savo empatija bei jautrumu iš nelaimės gniaužtų ištraukia ne vieną žmogų. Šio netikėtai šviesaus filmo seansus lydės susitikimai su jo kūrėjais ir filmo herojėmis, o žiūrovai filmą galės išvysti ir pasibaigus festivaliui.