- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant su COVID-19 susijusių ribojimų ir strigusių darbų praėjusiais metais Lietuvos kinas sulaukė rekordinių investicijų iš pelno mokesčio lengvatos.
Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, 2020 metais filmų gamintojai, pasinaudoję mokestinės lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko 11,3 mln. eurų filmų gamybai.
„Tai yra iki šiol didžiausia gauta suma per visą lengvatos veikimo laikotarpį“, – teigiama pranešime.
Anot jo, užsienio filmų gamintojai šalyje išleido beveik 27 mln. eurų ir šiuo rezultatu taip pat gerokai pranoko 2019-ųjų tos pačios kategorijos išlaidas, siekusias 15 mln. eurų.
Per metus kone dvigubai šoktelėjo ir finansuotų filmų skaičius. Praėjusiais metais finansuoti 58 nauji filmai, iš jų – 37 nacionaliniai, devyni bendros gamybos ir 12 užsienio.
Daugiausiai investicijų pernai surinko švedų kriminaliniai serialai: „Neprarask budrumo“ (rež. Lisa Farzaneh, Jesper Westerling Nielsen, gamyba Lietuvoje rūpinosi įmonė „Paprika filmai“) – 1,4 mln., ir „Tiesa vis tiek išaiškės“ (rež. Kristian Petri, Daniel di Grado, gamybos paslaugos – UAB „Ahil“) – 1,1 mln. eurų.
Lietuvos kino centras teigia matantis pelno mokesčio lengvatos populiarėjimą ir tarp nacionalinių filmų gamintojų.
Per visą lengvatos veikimo laikotarpį nacionaliniai filmai surinko 5,9 mln. eurų investicijų, iš jų kone pusę sumos – 2,5 mln. – gauta pernai.
Daugiausiai – 268 tūkst. eurų – praėjusiais metais investicijų surinkusiu nacionaliniu projektu tapo Emilio Vėlyvio kuriamas filmas „Piktųjų karta“.
Iš viso per 2014–2020 metus, pasinaudojus lengvata, bendrai pritraukta 35,6 mln. lėšų filmų gamybai.
Pelno mokesčio lengvata leidžia įmonėms, apskaičiuojant pelno mokestį, iš apmokestinamųjų pajamų atimti neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui suteiktų lėšų dalį.
Dėl koronaviruso plitimo pernai kovą šalyje paskelbus pirmąjį karantiną, kino gamyba buvo sustabdyta, kūrėjai tuomet nuogąstavo, kad bus patirta didžiulių nuostolių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...