„Naktis muziejuje“: bėk, Stileri, bėk...

„Naktis muziejuje“: bėk, Stileri, bėk...

Prieš gerą dešimtį metų serbų rašytojas Milanas Trenčas sukūrė neįtikėtiną istoriją apie vieną naktį muziejuje atgimusius eksponatus. Beje, pačius įvairiausius – nuo dinozaurų iki kareivių. Komiksų knygelė buvo populiari, bet ne tiek, kaip kokie „žmonės vorai“, „betmenai“ ar „iksmenai“. Idėja jau ruošėsi nugrimzti užmarštin, kai ranką prikišo Holivudo kino studijų prodiuseriai. Krapštėsi jie ne vienerius metus. Tai siužetui kažko trūko, tai biudžetas išaugo kaip dangoraižis. Pykosi, barėsi, kol knygelę nugrūdo į stalčių.

Kalbama, kad Stileris ir režisierių pasiskyrė. Paprastų, bet pelningų komedijų „Jaunavedžiai“ ir „Rožinė pantera“ kūrėją Šoną Levai. Filmavimo aikštelėje buvo neaišku, kas čia generolas. Režisierius ar pagrindinio vaidmens atlikėjas. Filmavimo vietą – Niujorko muziejų taip pat mūsų Benas išrinko. Mėgstamiausia vieta vaikystėje.

Kaip ten bebūtų, „Naktis muziejuje“ kol kas pelningiausias filmas šiemet. Nors startavo dar pernai prieš Naujųjų metų karštinę. Jo sąskaitoje pasaulio kinuose – beveik 300 milijonų JAV dolerių.

Formulė paprasta – komedija, veiksmas, siaubas ir šiek tiek gražaus moralo, bei kvietimas apsilankyti Beno Stilerio dieviname Niujorko muziejuje.

Prasideda „Naktis muziejuje“ nuobodokai. Susirinkome, kad pamatytume atgijusias mumijas, statulas ir dinozaurų griaučius, o režisierius porina apie nelaimingą Beno Stilerio herojų. Buvusi žmona karšia kailį, kad neturi nuolatinio darbo. Sūnus seka patėvio pėdomis. Epizodas darbo biržoje skirtas tiems, kas nežino, kaip atrodo Beno mama.

Bet štai ateina ilgai laukta naktelė, kai nevykėlis lieka saugoti muziejų. Čia jau nepažiovausi. Atrakcionas sukasi visu greičiu. Tiranozauras, beždžionė vagilė, miniatiūrinis traukinys elegantiškai pokšteli į kaktą. Triukai ir eksponatai pasipila iš gausybės rago. Įspūdingiausi – Ouveno Vilsono kaubojus ir Robino Viljamso prezidentas Ruzveltas. Antrasis, skirtingai nuo kitų eksponatų, suvokia esąs tik vaškinė figūra...

Beno Stilerio užduotis – bėgti, bėgti ir bėgti. Taip pat – išsigąsti. Taip kvailai, kad siaubas pereitų į juoką. Užduotis įvykdoma. Mažesnieji vaikai salėje kvatojasi. Vyresni – prunkščia. Suaugusieji – šypsosi. Įtaria, kad kai kuri nors televizija nusipirks teises į „Naktį muziejuje“, per šventes rodys dažniau nei „Vieną namuose“.

Kaip sakoma – labai labai komercinis kinas. Nei blogas, nei geras. Komercinis.