- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros paveldo departamento (KPD) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tėviškės sodybos Kateliškių kaime, Biržų rajone, nepripažinti kultūros vertybe ir nesuteikti jai teisinės apsaugos.
KPD atstovė Aušra Valvonienė sakė BNS, kad sodybos nuspręsta neįtraukti į Kultūros paveldo registrą dėl to, jog ji yra labai apleista ir būtų netikslinga nuo pamatų ją atstatyti.
"Taryba, susipažinusi su fotofiksacija, mato, kad pastatai labai apgriuvę, apleisti, vertingųjų savybių praktiškai nėra. Jei įtrauktume tai, kas liko, labai išaugtų atstatymo vertė. (...) Atstatyti reikėtų samdyti atestuotus specialistus, rengti projektus. Taryba mano, kad netikslinga šiuo atveju, nes reikėtų atstatinėti viską nuo pamatų", - kalbėjo ji.
Be to, anot KPD atstovės, abejotina, ar K.Vasiliauskas gimė būtent šioje sodyboje, neaišku, kokią įtaką ji padarė monsinjoro asmenybei.
"Istorikas daktaras Dangiras Mačiulis atkreipė dėmesį, jog sodyba statyta 1939 metais, o monsinjoras K.Vasiliauskas gimęs 1922 metais. Nebuvo pateikta jokių faktų, kad tai būtent jo gimtinė, gimtoji vieta, ir praktiškai kai sodyba buvo pastatyta, jis jau mokėsi gimnazijoje ir parvykdavo laisvu laiku. Nebuvo daugiau įrodymų ar kokių nors dokumentų, kaip ta vieta turėjo įtakos jo biografijai ar kūrybai", - pasakojo A.Valvonienė.
Jos žodžiais, šią vietą paminklu įprasminti ruošiasi vietos valdžia: "Tiek ir užtektų, jei savivaldybė savo lėšomis ar iniciatyva tą vietą pagerbtų".
1922-2001 metais gyvenęs monsinjoras K.Vasiliauskas - politinis kalinys ir tremtinys, ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios emeritas.
1950 metais jis dešimčiai metų nuteistas "už tėvynės išdavimą ir antitarybinę agitaciją", kalėjo Intos ir Vorkutos lageriuose, ten dirbo anglių šachtose. 1957-aisiais paleistas iš lagerio kurį laiką dirbo Švenčionių bažnyčios vikaru.
Sovietų valdžiai uždraudus jam gyventi ir dirbti Lietuvoje, iki 1969-ųjų K.Vasiliauskas gyveno Latvijoje, dirbo buhalteriu, kroviku. Grįžęs į Lietuvą, kunigavo Varėnoje.
1993-1995 metais jis buvo Vilniaus kunigų seminarijos rektorius, 1994 metais už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.
1995-aisiais jam įteikta Santarvės fondo premija, 1998 metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto taryba suteikė garbės nario vardą, 2000-aisiais suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas, tais pačiais metais monsinjoras apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti9
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...