- LRT TV naujienų tarnyba, LRT radijas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas.
Profesoriui teko būti 1988–1991 metų Lietuvos išsivadavimo įvykių liudininku ir dalyviu. Mokslininkas yra parašęs aštuonias knygas, skirtas Lietuvos istorijai. Savo atsiminimais apie 1991-ųjų Sausį jis dalinosi savo knygoje, kuri vertinama už nešališkumą.
Savo darbuose autorius gilinosi į lietuvių diplomatijos gimimą, jos veiklą svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos krypčių klausimais ir pats bendravo su daugeliu lietuvių politikų ir diplomatų. Istorikas taip pat daug metų rūpinosi Vilniaus ir Madisono miestų ryšių plėtojimu.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius sako, kad Vakaruose nebuvo kito mokslininko, kuris būtų taip susidomėjęs Lietuvos istorija.
„Knygos „M. Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ arba „Bundanti Lietuva“ buvo tokios istorijos knygos, apie kurias tradiciniai mūsų istorikai dažniausiai nebūtų galvoję. Jie būtų sakę, kad turi prabėgti labai daug laiko nuo įvykių – tada istorija prasidės.
A. Sennas kaip tik ėjo į tas temas kaktomuša, į įvykius žiūrėdamas liudininkų akimis ir gebėdamas rašyti istoriją tų įvykių, kurie tik ką pasibaigė. Tai buvo fenomenalu. Tokiu būdu mes gavome vakarietišką akademinę refleksiją, o Vakarai į atgimstančią ir bundančią Lietuvą taip pat galėjo sureaguoti adekvačiai“, – sako E. Aleksandravičius.
Pasak Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjo Česlovo Laurinavičiaus, A. E. Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose.
Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą mokslininkui įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
Istoriko darbas „Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ buvo apdovanotas Amerikos Baltijos studijų asociacijos įsteigta Edgaro Andersono prezidentine premija. Jis 2004 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Istorikas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – taip pat garsus baltistas, filologas, leksikografas Alfredas Sennas (1899–1978 m.). A. E. Senno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė. Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais.
1958 m. A. E. Sennas baigė Kolumbijos universitetą.
A. E. Sennas apgynė daktaro disertaciją „The Emergence of Modern Lithuania“ (Lietuvos valstybės atkūrimas 1918–1920 m.), kuri 1959 m. buvo išleista atskira knyga, kuri atvėrė anglakalbiams vakariečiams nežinomą Lietuvos pasaulį.
1958 m. Hanterio koledžo lektorius, 1958–1960 m. Rutgerso universiteto Niuarko menų ir mokslų koledžo istorijos dėstytojas, 1959–1960 m. Fordhemo universiteto Šiuolaikinės Rusijos studijų instituto bendradarbis, 1960–1961 m. Rutgerso universiteto asistuojantis dėstytojas, 1960 m. Prinstono universiteto lektorius, 1961 m. Fordhemo universiteto dėstytojas, 1961–1965 m. Viskonsino universiteto istorijos dėstytojas, 1965–1967 m. asocijuotas profesorius, 1967–1998 m. Viskonsino-Medisono universiteto profesorius, vėliaus profesorius emeritas.
1996 m., 1999–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto vizituojantis profesorius. Mėnraščio „Akiračiai“ redakcinės kolegijos narys.
Lietuvoje jis yra surengęs ne vieną viešą paskaitą.
2013 metais A. E. Sennas pasakojo apie inteligentijos šeimas, jų tradicijas ir likimus.
Apie Lietuvą ir meilę jai A. E. Sennas yra kalbėjęs LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ (nuo 16:33 min.):
LRT KULTŪROS programa A. F. Sennui atminti:
Ketvirtadienį 14.15 val. – Tarpukario inteligentijos šeimos: pasakojimai, tradicijos ir likimai. 2013 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti1
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...
-
Motinos meilė. Ežero pokalbiai III
Skiriu savo mamai ...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas3
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervių“ nominantai, tarp jų – „Tu man nieko neprimeni“
Ketvirtadienio vakarą paskelbti Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai, tarp jų lyderiauja režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti s...
-
Gediminaičių dinastijos vingius išnarstęs istorikas: visuomenė išalkusi neideologizuotos istorijos1
Kultūros istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemui, rodos, lemta kurti bestselerius. „Neturiu nei noro, nei pašaukimo rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie rea...
-
Vilniaus dailės akademijos rektore perrinkta I. Skauronė
Vilniaus dailės akademijos rektore antrai kadencijai ketvirtadienį išrinkta Ieva Skauronė, pranešė aukštoji mokykla. ...
-
Gegužės mėnesį startuoja naujas festivalis sostinėje – „Vilnius Spring Festival“1
Naujas ir ambicingas festivalis vilniečiams bei miesto svečiams – „Vilnius Spring Festival“, kuris kvies atrasti išskirtinius meno įvykius dešiniajame Neries krante. ...
-
Spektaklyje „Requiem“ – nauji iššūkiai ir stichijos
Šį savaitgalį Klaipėdos dramos teatre vyks režisieriaus Dmitrijaus Krymovo spektaklio „Requiem“ premjera. Jame – šešios skirtingas situacijas atspindinčios scenos, sujungiančios vieną bendrą temą – gimusius...
-
Vėjo ir jūros pokalbis Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeroje „Čiurlionio peizažai: jūra“
Gegužės 9–11 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera – „Čiurlionio peizažai: jūra“. Tai interaktyvus jutiminis spektaklis, kurio metu skamba įstabaus Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurl...