Šiuolaikinio meno mugei ART SG galerija „Meno parkas“ atrinko Lietuvos menininkų Žilvino Landzbergo, Simonos Žemaitytės ir dueto Nomedos ir Gedimino Urbonų kūrinius. Šiuos menininkus sieja požiūris į meną kaip į tyrimo formą, akcentuojant mitologijos, patyrimo, ekologijos ir technologinių eksperimentų temas.
Pasirinkti menininkai naudoja šiuolaikines technologijas (papildytąją realybę, vaizdo, skaitmeninį meną) ir eksperimentines medijas (pavyzdžiui, cheminę velveto eroziją), jungdami mitologines istorijas su spekuliatyviais ateities vaizdiniais.
Ž. Landzbergo kūryba orientuojama į formas, kylančias iš prieškalbinio suvokimo. Jo kūryboje susikerta mitų kūrimas, technologinės vaizduotės padariniai ir grįžimas prie elementarių medžiaginių praktikų. Menininką domina, kaip greiti civilizaciniai pokyčiai keičia žmogaus sąmonės struktūras ir kasdienę patirtį, į ją įtraukdami ir futuristinius vaizdinius, ir archajiškas mąstymo formas. Mediniai objektai, primenantys ikipramonines formas, leidžia kalbėti apie paveldėjimą kaip praktikų ir įgūdžių perdavimą, taip sujungiant mitinį mąstymą, medžiagiškumą ir šiuolaikinės tikrovės patirtį.
Menininkus sieja požiūris į meną kaip į tyrimo formą, akcentuojant mitologijos, patyrimo, ekologijos ir technologinių eksperimentų temas.
S. Žemaitytės videodarbas „Šokantys peizažai, vulkaninis kvėpavimas“ yra platesnio meninio tyrimo projekto dalis, orientuota į Pietų Italijoje esantį supervulkaną, žinomą kaip Flegrėjos laukai. Dėl vykstančios seisminės krizės ši vulkaninė kaldera, kurioje gyvena daugiau nei 0,5 mln. žmonių, patiria lėtą žemės paviršiaus pakilimą ir nusėdimą, kurį lydi seisminė veikla. Dialogu su Pocuolio ir Neapolio gyventojais, taip pat vulkanologijos mokslininkais, siekiama gilinti supratimą apie tolesnį gyvenimą su seisminės krizės keliamais iššūkiais.
N. ir G. Urbonai tęstiniame projekte „Pelkės“ plėtoja ekologinius ir skaitmeninius eksperimentus. Projektas „Eco-Monsters“, sukurtas Gotlando salai Švedijoje, kviečia žiūrovus keliauti po hibridinį kraštovaizdį, kuriame susilieja ekologinė fikcija ir aplinkos kritika. Naudodami skaitmeniniu būdu spausdintą tekstilės scenografiją ir mobiliąją papildytosios realybės programėlę, menininkai nukelia žiūrovus į alternatyvią biosferą, kurioje gyvena ekologiniai monstrai – būtybės, sukurtos bendradarbiaujant su vietos moksleiviais. Šios būtybės sukuria posthumanistinį pasakojimą apie pelkę kaip prieštaringą atminties, vystymosi ir planetos derybų vietą.
Naujausi komentarai