Meilės tema amžina ir šiuolaikinėje operoje

“Šiuolaikinė opera: būti ar nebūti?” - tai klausimas, kurį kelia trečiasis festivalio “Permainų muzika” videoklubas ir į kurį mėgins atsakyti klubo viešnia muzikologė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja Laima Vilimienė. Klaipėdos koncertų salėje spalio 4 dieną, antradienį, 20 valandą klausytojų laukia ne tik intriguojantis pokalbis su žavinga moterimi, bet ir dviejų šiuolaikinių operų ištraukos, kuriose sprendžiama visais laikais aktuali ir amžina meilės tema.

Pirmoji meilės drama – tai pati žinomiausia ekspresionistinė ir apskritai populiariausia XX amžiaus opera Albano Bergo “Wozzek”, parašyta pagal to paties pavadinimo George’o Büchnerio kūrinį. Joje nėra nei šiam žanrui tradicinių ansamblių, nei solinių numerių (arijų); sceninis veiksmas vystosi kaip įprastoje dramatinėje pjesėje, susidedančioje iš monologų ir dialogų.

Lyginant su klasikine opera, labiausiai skiriasi “Wozzeko” vokalinės partijos, kurios laisvai juda tarp įprastos kalbos, ritminės deklamacijos, vadinamos Sprechstimme, kalbėjimo – dainavimo manieros Sprechgesang ir tradicinio dainavimo. Taip pat naudojami specifiniai štrichai – falcetas, knarkimas, kosulys, juokas.

Nauji A. Bergo operos bruožai lemtingai paveikė visą tolimesnę XX a. vokalinės muzikos istoriją. Apie tai, kokia sudėtinga ši muzika, liudija faktas, jog “Wozzeko” premjera įvyko net po 137 repeticijų.

Nepaisant to, didieji pasaulio operų teatrai kartais pasiryžta statyti tiek šią, tiek kitą ekspresionistinę A. Bergo operą “Lulu”. Gal kada nors išvysime ją ir Lietuvoje…

XX-XXI amžių sandūroje sukurta šių metų “Gaidos” festivalio kviestinės kompozitorės suomės Kaijos Saariaho opera „L‘Amour de loin“ („Meilė iš toli“) irgi turėjo didžiulį pasisekimą. Jos libretas pasakoja nelaimingos meilės istoriją, įvykusią XII amžiuje tarp princo, trubadūro Žofrė Rudelio ir Tripolio grafienės Klemensės. Ši istorija - apie trumpą žmogaus gyvenimą bei lemtį. Lėtai kintantis K.Saariaho kūrinys sukuria stovėjimo iliuziją, bet užburia klausytojus spalvingumu ir vaizdingumu.

L.Vilimienė - buvusi klaipėdietė, prieš dvidešimt metų čia baigė S.Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą. Po to ji gavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos diplomą, o neseniai pratęsė vadybos magistrantūros studijas ISM Ekonomikos ir verslo universitete. Dirbo Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, redagavo žurnalą „Muzikos barai“, talkino organizuojant šiuolaikinės muzikos festivalius „Kopa“ Klaipėdoje, „Musija Ficta’97“ ir „Gaida’96“ Vilniuje.

Nuo 2002-ųjų rugsėjo L.Vilimienė dirba LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai. Tai, kad šio teatro lankomumas šiuo metu siekia net 85 procentus, yra nemažas ir jos nuopelnas. L.Vilimienė prasitarė į festivalį atsivešianti ką tik teatre išleisto naujausio lietuviško muzikinio žurnalo, skirto operos menui, – „Bravissimo“ – pirmąjį numerį.