- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ji anksčiau šią savaitę piktinosi, kad jos jos pavardės nebeliko tarp „Mariupolis 2“ autorių.
Kaip BNS nurodė „Studio Uljana Kim“, sutartį ketinta pasirašyti iki „Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonijos, tačiau Hanai Bilobrovai atstovaujantys teisininkai iki paskutinės dienos teikė žodinį susitarimą keičiančias pataisas“.
„Nors sutarties pasirašyti nepavyko, ir toliau aktyviai bendradarbiaujame, siekdami tai padaryti artimiausioje ateityje“, – rašoma komentare.
Prodiuserių teigimu, ginčas kilo po Kanų kino festivalio, kai H. Bilobrova paprašė pripažinti ją lygiateise kūrinio bendraautore.
„Su visa pagarba jos žygdarbiui mes negalėjome sutikti (...), nes tai prieštarautų filmo kūrimo proceso faktams ir tikslui, dėl kurio visi dirbome. Negana to, autorių teisės į filmą iš tikrųjų priklauso Manto įpėdiniams, o ne prodiuseriams“, – teigiama atsakyme.
„Filmas „Mariupolis 2“ yra M. Kvedaravičiaus kūrinys, kuris buvo pabaigtas su meile ir pagarba Mantui atminti“, – priduriama jame.
„Studio Uljana Kim“ nurodo, kad dėl to prodiuseriai buvo priversti pakeisti Hanos poziciją titruose, kol nebus išspręstas teisinis ginčas.
„Bendravome teisiniu susirašinėjimu, tiesioginė komunikacija su Hana nutrūko. Vis tik, prieš mėnesį mums pavyko su Hana išsiaiškinti, kad ji nenori gauti lygių autorių teisių į filmą ir ją tenkina korežisierės pozicija, taip kaip ji buvo įrašyta filmo titruose Kanų festivalyje. Iš esmės, apsukę ratą, sugrįžome į pradžią“, – nurodoma komentare.
„Studio Uljana Kim“ nurodė ypač vertinantys H. Bilobrovos indėlį į filmą.
„H. Bilobrovos drąsos ir pasiaukojimo dėka rusų armijos apgultame Mariupolyje žuvusio Manto Kvedaravičiaus kūnas ir jo ten nufilmuoto filmo medžiaga pasiekė Lietuvą. Dėl to esame labai jai dėkingi“, – teigiama atsakyme.
M. Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ savaitgalį pripažintas geriausiu šių metų dokumentiniu Europos filmu.
Pasaulinė „Mariupolis 2“ premjera įvyko šių metų Kanų filmų festivalyje, jame filmas laimėjo specialų dokumentinio kino prizą. M. Kvedaravičius žuvo šių metų pavasarį Mariupolyje, kurdamas šį filmą.
Režisierius po mirties šią savaitę apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija „už bebaimę dokumentiką ir ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trumpųjų filmų festivalyje – Kanados Pirmųjų Tautų kinas, VR filmų programa ir animacija suaugusiems
Sausio 15–21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei prie namų kino ekranų susirinkusius žiūrovus iš žiemiško snaudulio žadins ryškus trumpametražis kinas, kadangi čia vyks 18-asis Vilniaus tr...
-
Kultūros viceministre dirbs Ingrida Veliutė, kanclere – Regina Jaskelevičienė3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis į politinio pasitikėjimo komandą viceministre dirbti pakvietė menotyrininkę, paminklosaugininkę Ingridą Veliute, ministerijos kanclerės pareigas eis teisininkė Regina Jaskelevičienė. ...
-
Atverta paskutinė istorinė koplyčia
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje tikintiesiems ir svečiams atverta paskutinė šios šventovės koplyčia – Valavičių (Karališkoji) koplyčia. Ji restauruota tikinčiųjų lė&...
-
Raudonas rašalas – tabu: gali prišaukti nelaimę2
Korėjiečių kultūroje raudonu rašalu šiukštu negalima rašyti kieno nors vardo. Tikima, kad tai atneša nelaimę. Korėjoje raudonas rašalas naudojamas tų žmonių vardams rašyti, kurie netrukus mirs arba jau ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Laiškas iš Ukrainos su linkėjimais ir Banksy atvirukais
Rašau jums antrąjį laišką iš Ukrainos. Kas per mėnesį įvyko naujo? Beveik nieko. Virš Ukrainos vis dar neskraido lėktuvai, tik raketos ir dronai. Vis dar lyja lietus, kartais pasninga, o kartais ir saulė pašviečia. B...
-
Ukrainiečių ir lietuvių aktorė, prodiuserė Kiseliovaitė: Ukrainos teatrui reikia pokyčių2
„Šiandienos teatras turi būti toks, kokios norėtume rytojaus visuomenės“, – šia garsia Ukrainos režisieriaus Les Kurbas, Stalino režimo sužaudyto 1933 m., fraze savo darbe vadovaujasi Kristina Kiseliovaitė – u...
-
Kas spalvotesnis už juodą ir baltą spalvas?1
Prisimenant 2023-iųjų parodą „Juoda / Balta“, vykusią Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“, ir lyginant ją su šiuo metu veikiančia paroda, apima malonus lengvumo jausmas. Ne tik dėl galerinės ...
-
Kelias į laimę – ašmenimis
Vieno veikėjo ištarta frazė „Jisai gyveno svajonėmis, o tai gali tapti prakeiksmu“ skamba tarsi pagrindinė režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklio „Akmenys jo kišenėse“ mintis. Pagal airių dramaturgės Marie Jones p...
-
Sulaukusi 93 metų mirė Italijos mados namų „Missoni“ įkūrėja Missoni
Sulaukusi 93 metų mirė viena iš spalvingo Italijos trikotažo prekės ženklo „Missoni“ įkūrėjų Rosita Missoni, ketvirtadienį patvirtino vyriausybės pareigūnas. ...