- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos muzikos informacijos centras (LIMC) išleido du žymiausio Lietuvos visų laikų dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių natų leidinius, bendradarbiaudamas su jo kūrybos tyrinėtojais – prof. Vytautu Landsbergiu ir pianistu Roku Zubovu.
Plona, bet svarbi riba
"Fortepijonas buvo pagrindinis M.K.Čiurlionio muzikinės saviraiškos instrumentas, – teigia pianistas, kompozitoriaus proanūkis, aktyvus M.K.Čiurlionio muzikos puoselėtojas R.Zubovas. – Jo muzika fortepijonui – tai tarsi menininko kūrybinė laboratorija, kurioje gimė drąsiausios jo muzikinės vizijos, kartais nelabai telpančios į vienos meninės saviraiškos rėmus. Fortepijonas buvo pagrindinis M.K.Čiurlionio fizinio ryšio su muzika instrumentas, jo improvizacijų ir kūrybinių sprendimų ieškojimų laukas."
Tačiau redaguoti ir išleisti M.K.Čiurlionio kūrinius toli gražu nepaprasta, mat kompozitorius gan dažnai neužrašydavo savo kompozicijų iki galo.
Žvelgiant į eskizinės būklės kūrinius, redaktoriui kyla itin svarbus klausimas, ką daryti: ar palikti taip, kaip yra rankraštyje, ar mėginti rekonstruoti, interpretuoti, spėti, pasitelkiant to meto kompozicinę praktiką, ir prirašyti trūkstamus taktus. Dar kitaip tariant – redaktoriui iškyla dilema, kaip netapti naujuoju kūrinio autoriumi, o tik subtiliai ir taktiškai pateikti atlikėjams galimą interpretaciją.
Numatyti autoriaus lūkesčiai
"Kūrinių fortepijonui rinktinę" sudarė ir redagavo R.Zubovas. Tai solidus, beveik 100 puslapių leidinys, kuriame galima rasti visus į Tarptautinio M.K.Čiurlionio pianistų konkurso programą įtrauktus kūrinius: tiek ankstyvosios, tiek ir vėlyvosios kūrybos laikotarpio kompozicijas, kaip Fuga b-moll ar variacijų ciklus "Sefaa Esec", "Besacas" ir kt. Rinktinė buvo rengta, tikslinama ir redaguojama net dvejus metus.
Anot R.Zubovo, šiame leidinyje siekta išlaikyti kiek įmanoma autentiškesnį autoriaus tekstą.
"Kai kurie čia pateikiamų kūrinių buvo paties kompozitoriaus rengti atlikti, pagal jų redakcinius pažymėjimus galime susidaryti vaizdinį, kokios savo kūrinių interpretacijos iš atlikėjų laukė pats autorius", – sako jis.
V. Landsbergio žvilgsnis
Sprendžiant redagavimo galvosūkį, prof. V.Landsbergis pateikė savo viziją, papildydamas M.K.Čiurlionio kūrinius dinamine raiška ar pridėdamas faktūrinio sodrumo. Rinktinėje "Mažoji sonata. Mūsų dainelės" politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose daugiausia gvildeno M.K.Čiurlionio kūrybą, suredagavo ir išleido tuos kompozitoriaus kūrinius, kuriuos gan dažnai pats atliko koncertų metu Lietuvoje ir užsienyje.
"Mažoji sonata" – paties profesoriaus sugalvotas pavadinimas, kur keturi kūriniai (VL 269–271a) sugulė į senovinę sonatos formą. "Turiu viziją, kad ši "Mažoji sonata" galėtų įsitvirtinti pianistų repertuare kaip didesnis, visapusiškas kūrinys ir, galbūt, būtų tinkamas M.K.Čiurlionio pianistų konkursui", – sako prof. V.Landsbergis.
Antroji rinktinės dalis pavadinta "Mūsų dainelės". Čia – M.K.Čiurlionio liaudies dainų aranžuotės, mažos variacijos. Redaktorius jas praplečia, kai kur pasodrina faktūrą, kai kur iš naujo sudėlioja dalis: "Man norėjosi iš pavienės dainos padaryti didesnį kūrinį, patrauklesnį koncertiniam atlikimui. Todėl jos dažnai yra praplėstos. Aš tiesiog siūlau tokį variantą, kaip pats groju, kaip skambinu savo koncertuose."
Rinktinėje variacija "Lietuviška lopšinė" apskritai yra skelbiama pirmą kartą. Ją kažkada iš atminties užrašė sesuo Jadvyga Čiurlionytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno simfoninis orkestras per tiesioginę transliaciją kvies mėgautis klasikine muzika1
Šeštadienio vakarą rengiamas Algimanto Treikausko vadovaujamo Kauno miesto simfoninio orkestro (vyriausiasis dirigentas Constantinas Orbelianas) koncertas „Klasikos vėjai“, kurį klausytojai galės stebėti Kauno miesto simfon...
-
Vilnius kviečia tapti atviru visuomenei ir kultūrai Rotušės vadovu
Reprezentatyvi, bet atvira, miestiečius kūrybiškoms, bendruomeniškoms iniciatyvoms telkianti erdvė – tokia turi būti sostinės Rotušė, ir šios vizijos įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo jos vadovo, kurio paieš...
-
Gyvenimas gete žydų policininko akimis7
Netrukus pasirodysiantis kelių kauniečių spaudai parengtas Kauno geto žydų policininko dienoraštis leis kiek kitaip pažvelgti į įsigalėjusį holokausto įvaizdį. ...
-
Kūrybiniams verslams – kur kas didesnės paramos galimybės
Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus atstovų lūkesčius ir pastabas, Kultūros ministerijos iniciatyva į naująją subsidijų skyrimo tvarką įtrauktos priemonės, kur kas parankesnės smulkiosioms įmonėms. ...
-
Rašytojų sąjungos leidykla siūlo keliauti saugiai – knygos, vedančios įvairiausiomis pasaulio kryptimis
Įpusėjus pavasariui, visiems maga traukti į kelionę. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia keliauti visomis pasaulio kryptimis, o saugiausia tai daryti: žinoma, skaitant knygas. Pristatome naujausias ir netrukus pasirodysiančias leidyklos...
-
Pasaulio spaudos fotografijos apdovanojimą pelnė apsikabinimo pandemijos metu nuotrauka
Danų fotografas Madsas Nissenas (Masas Nisenas) už savo nuotrauką, kurioje įamžino vienų senelių namų Brazilijoje gyventojos ir sveikatos apsaugos darbuotojos apsikabinimą po mėnesius trukusios izoliacijos, ketvirtadienį pelnė prestižinį Pasaulio...
-
Paskelbtos 2020-ųjų Metų knygos
Jau šešioliktąjį kartą skelbiami akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai. ...
-
G. Nausėda sukritikavo Vyriausybę: kultūros įstaigas buvo galima atverti ir anksčiau1
Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Vyriausybę teigdamas, kad tam tikri sprendimai dėl karantino švelninimo, įskaitant ir kultūros įstaigų atvėrimą, galėjo būti priimti anksčiau. ...
-
Klaipėdos muzikos pavasaris: skambės J. S. Bacho Brandenburgo koncertai
Festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“ kitą savaitę nuskambės visi šeši Brandenburgo koncertai, prieš tris šimtmečius sukurti Johanno Sebastiano Bacho. Jie laikomi geriausiais baroko epochos orkestriniais kūrini...
-
M. Reikalas: jaučiuosi namie ten, kur galiu kurti (interviu)
Į virtualią erdvę persikėlęs kultūrinis gyvenimas nieko nebestebina. Parodų lankymas virtualioje realybėje gal ir nesukuria dailės galerijų atmosferos, bet socialiniai tinklai yra puiki galimybė pastebėti naujus meno kūrinius, susidomėti kūrėja...