M. K. Čiurlionio natų redakcija – it atsargūs prisilietimai

Plona, bet svarbi riba

"Fortepijonas buvo pagrindinis M.K.Čiurlionio muzikinės saviraiškos instrumentas, – teigia pianistas, kompozitoriaus proanūkis, aktyvus M.K.Čiurlionio muzikos puoselėtojas R.Zubovas. – Jo muzika fortepijonui – tai tarsi menininko kūrybinė laboratorija, kurioje gimė drąsiausios jo muzikinės vizijos, kartais nelabai telpančios į vienos meninės saviraiškos rėmus. Fortepijonas buvo pagrindinis M.K.Čiurlionio fizinio ryšio su muzika instrumentas, jo improvizacijų ir kūrybinių sprendimų ieškojimų laukas."

Tačiau redaguoti ir išleisti M.K.Čiurlionio kūrinius toli gražu nepaprasta, mat kompozitorius gan dažnai neužrašydavo savo kompozicijų iki galo.

Žvelgiant į eskizinės būklės kūrinius, redaktoriui kyla itin svarbus klausimas, ką daryti: ar palikti taip, kaip yra rankraštyje, ar mėginti rekonstruoti, interpretuoti, spėti, pasitelkiant to meto kompozicinę praktiką, ir prirašyti trūkstamus taktus. Dar kitaip tariant – redaktoriui iškyla dilema, kaip netapti naujuoju kūrinio autoriumi, o tik subtiliai ir taktiškai pateikti atlikėjams galimą interpretaciją.

Numatyti autoriaus lūkesčiai

"Kūrinių fortepijonui rinktinę" sudarė ir redagavo R.Zubovas. Tai solidus, beveik 100 puslapių leidinys, kuriame galima rasti visus į Tarptautinio M.K.Čiurlionio pianistų konkurso programą įtrauktus kūrinius: tiek ankstyvosios, tiek ir vėlyvosios kūrybos laikotarpio kompozicijas, kaip Fuga b-moll ar variacijų ciklus "Sefaa Esec", "Besacas" ir kt. Rinktinė buvo rengta, tikslinama ir redaguojama net dvejus metus.

Anot R.Zubovo, šiame leidinyje siekta išlaikyti kiek įmanoma autentiškesnį autoriaus tekstą.

"Kai kurie čia pateikiamų kūrinių buvo paties kompozitoriaus rengti atlikti, pagal jų redakcinius pažymėjimus galime susidaryti vaizdinį, kokios savo kūrinių interpretacijos iš atlikėjų laukė pats autorius", – sako jis.

V. Landsbergio žvilgsnis

Sprendžiant redagavimo galvosūkį, prof. V.Landsbergis pateikė savo viziją, papildydamas M.K.Čiurlionio kūrinius dinamine raiška ar pridėdamas faktūrinio sodrumo. Rinktinėje "Mažoji sonata. Mūsų dainelės" politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose daugiausia gvildeno M.K.Čiurlionio kūrybą, suredagavo ir išleido tuos kompozitoriaus kūrinius, kuriuos gan dažnai pats atliko koncertų metu Lietuvoje ir užsienyje.

"Mažoji sonata" – paties profesoriaus sugalvotas pavadinimas, kur keturi kūriniai (VL 269–271a) sugulė į senovinę sonatos formą. "Turiu viziją, kad ši "Mažoji sonata" galėtų įsitvirtinti pianistų repertuare kaip didesnis, visapusiškas kūrinys ir, galbūt, būtų tinkamas M.K.Čiurlionio pianistų konkursui", – sako prof. V.Landsbergis.

Antroji rinktinės dalis pavadinta "Mūsų dainelės". Čia – M.K.Čiurlionio liaudies dainų aranžuotės, mažos variacijos. Redaktorius jas praplečia, kai kur pasodrina faktūrą, kai kur iš naujo sudėlioja dalis: "Man norėjosi iš pavienės dainos padaryti didesnį kūrinį, patrauklesnį koncertiniam atlikimui. Todėl jos dažnai yra praplėstos. Aš tiesiog siūlau tokį variantą, kaip pats groju, kaip skambinu savo koncertuose."

Rinktinėje variacija "Lietuviška lopšinė" apskritai yra skelbiama pirmą kartą. Ją kažkada iš atminties užrašė sesuo Jadvyga Čiurlionytė.