- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos muzikos informacijos centras (LIMC) išleido du žymiausio Lietuvos visų laikų dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių natų leidinius, bendradarbiaudamas su jo kūrybos tyrinėtojais – prof. Vytautu Landsbergiu ir pianistu Roku Zubovu.
Plona, bet svarbi riba
"Fortepijonas buvo pagrindinis M.K.Čiurlionio muzikinės saviraiškos instrumentas, – teigia pianistas, kompozitoriaus proanūkis, aktyvus M.K.Čiurlionio muzikos puoselėtojas R.Zubovas. – Jo muzika fortepijonui – tai tarsi menininko kūrybinė laboratorija, kurioje gimė drąsiausios jo muzikinės vizijos, kartais nelabai telpančios į vienos meninės saviraiškos rėmus. Fortepijonas buvo pagrindinis M.K.Čiurlionio fizinio ryšio su muzika instrumentas, jo improvizacijų ir kūrybinių sprendimų ieškojimų laukas."
Tačiau redaguoti ir išleisti M.K.Čiurlionio kūrinius toli gražu nepaprasta, mat kompozitorius gan dažnai neužrašydavo savo kompozicijų iki galo.
Žvelgiant į eskizinės būklės kūrinius, redaktoriui kyla itin svarbus klausimas, ką daryti: ar palikti taip, kaip yra rankraštyje, ar mėginti rekonstruoti, interpretuoti, spėti, pasitelkiant to meto kompozicinę praktiką, ir prirašyti trūkstamus taktus. Dar kitaip tariant – redaktoriui iškyla dilema, kaip netapti naujuoju kūrinio autoriumi, o tik subtiliai ir taktiškai pateikti atlikėjams galimą interpretaciją.
Numatyti autoriaus lūkesčiai
"Kūrinių fortepijonui rinktinę" sudarė ir redagavo R.Zubovas. Tai solidus, beveik 100 puslapių leidinys, kuriame galima rasti visus į Tarptautinio M.K.Čiurlionio pianistų konkurso programą įtrauktus kūrinius: tiek ankstyvosios, tiek ir vėlyvosios kūrybos laikotarpio kompozicijas, kaip Fuga b-moll ar variacijų ciklus "Sefaa Esec", "Besacas" ir kt. Rinktinė buvo rengta, tikslinama ir redaguojama net dvejus metus.
Anot R.Zubovo, šiame leidinyje siekta išlaikyti kiek įmanoma autentiškesnį autoriaus tekstą.
"Kai kurie čia pateikiamų kūrinių buvo paties kompozitoriaus rengti atlikti, pagal jų redakcinius pažymėjimus galime susidaryti vaizdinį, kokios savo kūrinių interpretacijos iš atlikėjų laukė pats autorius", – sako jis.
V. Landsbergio žvilgsnis
Sprendžiant redagavimo galvosūkį, prof. V.Landsbergis pateikė savo viziją, papildydamas M.K.Čiurlionio kūrinius dinamine raiška ar pridėdamas faktūrinio sodrumo. Rinktinėje "Mažoji sonata. Mūsų dainelės" politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose daugiausia gvildeno M.K.Čiurlionio kūrybą, suredagavo ir išleido tuos kompozitoriaus kūrinius, kuriuos gan dažnai pats atliko koncertų metu Lietuvoje ir užsienyje.
"Mažoji sonata" – paties profesoriaus sugalvotas pavadinimas, kur keturi kūriniai (VL 269–271a) sugulė į senovinę sonatos formą. "Turiu viziją, kad ši "Mažoji sonata" galėtų įsitvirtinti pianistų repertuare kaip didesnis, visapusiškas kūrinys ir, galbūt, būtų tinkamas M.K.Čiurlionio pianistų konkursui", – sako prof. V.Landsbergis.
Antroji rinktinės dalis pavadinta "Mūsų dainelės". Čia – M.K.Čiurlionio liaudies dainų aranžuotės, mažos variacijos. Redaktorius jas praplečia, kai kur pasodrina faktūrą, kai kur iš naujo sudėlioja dalis: "Man norėjosi iš pavienės dainos padaryti didesnį kūrinį, patrauklesnį koncertiniam atlikimui. Todėl jos dažnai yra praplėstos. Aš tiesiog siūlau tokį variantą, kaip pats groju, kaip skambinu savo koncertuose."
Rinktinėje variacija "Lietuviška lopšinė" apskritai yra skelbiama pirmą kartą. Ją kažkada iš atminties užrašė sesuo Jadvyga Čiurlionytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paskelbtas konkursas eiti kultūros atašė pareigas Izraelyje
Kultūros ministerija paskelbė konkursą eiti kultūros atašė pareigas diplomatinėje atstovybėje Izraelyje. ...
-
LNDT tarptautinės dramaturgų rezidencijos konkursą laimėjo K. Kaupinis
Keturi partneriai – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Ispanijos nacionalinis teatras, Gorkio teatras Berlyne ir Karališkasis flamandų teatras Briuselyje – pernai inicijavo tarptautinę dramaturgų rezidenciją, kviesdami rašanči...
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...