Lietuvos kultūros institutas: paskirtas finansavimas naujiems vertimams

Suaugusieji ir vaikai savo gimtosiomis kalbomis galės skaityti Romualdo Granausko, Dalios Grinkevičiūtės, Kristinos Sabaliauskaitės, Alvydo Šlepiko, Kęstučio Kasparavičiaus, Kotrynos Zylės ir kitų autorių kūrinius. Kaip jau įprasta, rudenį vyksiančio konkurso metu planuojama finansuoti antra tiek vertimų.

Nauji vertimai – tvarių partnerysčių rezultatas

„Kiekviena išversta knyga yra Instituto puoselėjamų ilgalaikių partnerysčių su autoriais, literatūros vertėjais ir užsienio leidyklomis rezultatas. Jų nenutraukė nei siautusi pandemija, nei karas. Tad šiais metais džiaugiamės ne tik plačia europietiška vertimų sklaida, bet ir tuo, kad Ukrainos leidyklos rado būdų ir valios tęsti savo veiklą“, – sako Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

„Iki šiol Ukrainos leidyklos buvo labai aktyvios, kasmet finansuodavome po 5-9 Lietuvos autorių knygų vertimus. Nuo 2016 m. Ukrainoje buvo aktyviai leidžiama ir modernioji lietuvių literatūros klasika, ir šiuolaikiniai autoriai, taip pat – ne grožiniai kūriniai, prisiminimai“, – sako Vertimų skatinimo programos vadovė Kotryna Pranckūnaitė.

Dnipre įsikūrusi leidykla „Gerda“ pernai išleido Dalios Staponkutės knygą „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, o šiais metais leis Gabijos Grušaitės romaną „Stasys Šaltoka: vieneri metai“. Leidyklos redaktorius Mishealis D. Kyslovas sako, kad savo skaitytojams pristatyti šį romaną suplanavo dar prieš karą. Tuo metu jam atrodė, kad tai šiuolaikinio jaunimo kalba parašytas universalus pasakojimas apie jaunimui aktualias temas. Dabar M. D. Kyslovas tikisi, kad Stasys Šaltoka padės jo šalies jaunuoliams ir jaunuolėms ištverti karą.

Europa domisi Lietuvos ir jos sudėtingos kaimynystės istorija

Leidėjų dėmesio šįkart vėl sulaukė Antrojo pasaulinio karo ir pokario istorijas pasakojantys grožiniai ir ne grožiniai literatūros kūriniai. Dalios Grinkevičiūtės memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ bus verčiami į islandų ir graikų, o Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“ – į albanų ir makedonų kalbas. Abu kūriniai yra tarp daugiausiai į užsienio kalbas verstų Lietuvos autorių knygų. Lietuvos kultūros institutas jau finansavo po dešimt D. Grinkevičiūtės tremties atsiminimų ir A. Šlepiko romano apie vilko vaikus vertimų į įvairias užsienio kalbas.

Lenkijoje bus verčiama paskutinė K. Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva rerum“ dalis, o Nyderlanduose pasirodys šioje šalyje sėkmės sulaukusio romano „Petro imperatorė“ antrasis tomas. Šis Rusijos karo Ukrainoje suaktualintas dviejų dalių romanas Vertimo skatinimo programos lėšomis jau yra išverstas į estų ir latvių kalbas, o pirmasis jo tomas verčiamas į prancūzų kalbą ir kaip minėta, jau skaitomas nyderlandiškai.

Užsienio leidėjai taip pat domisi šiuolaikine ir klasikine Lietuvos literatūra. Trumpųjų Vido Morkūno novelių ciklas „Pakeleivingų stotys“ bus verčiamas į latvių kalbą, autobiografinė Romualdo Granausko apysaka „Trečias gyvenimas“ – į vokiečių, Žemaitės apsakymas „Marti“ – į graikų. Italijos skaitytojai sulauks solidžios Tomo Venclovos poezijos rinktinės.

Lenkijos leidyklos susidomėjo humanitarinių Lietuvos autorių kūriniais. Filosofijos antologija „Tarp pasaulių“ skaitančius lenkiškai supažindina su rinktiniais Prano Dovydaičio, Juozo Girniaus, Vosylio Sezemano, Izidoriaus Tamošaičio, Vydūno ir kitų su Vytauto Didžiojo universitetu susijusių mąstytojų tekstais. O štai kitais metais lenkų kalba jau bus galima skaityti ir Tomo Venclovos dvitomį „Lietuvos istorija visiems“. Pastarasis bus ne tik atspausdintas įprastiniu būdu, bet ir išleistas elektroniniu.

Iliustruotos knygos: fantastiniai ir tikri nutikimai

Istorijos temos neaplenkė ir vaikų literatūros. Kelionę po Europą tęsia Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustruotojos Ingos Dagilės knyga vaikams apie Holokaustą „Akmenėlis“. Šįkart ji bus verčiama į slovėnų kalbą. Su Instituto parama ši tarptautinių ir nacionalinių įvertinimų sulaukusi knyga jau išversta į italų ir latvių kalbas.

Užsienyje taip pat pasirodys apdovanojimų už kūrybiškumą, iliustracijas, knygos meno sprendimus pelniusios Lietuvos autorių knygos. Rudenį Slovėnijoje išleidžiamas pasaulio vaikų numylėtinio Kęstučio Kasparavičiaus bestseleris „Kalėdos, Kalėdos!“, o Albanijoje – jo naujausia, ką tik Lietuvos skaitytojams pristatyta knyga „Žvaigždžių paukštis“. K. Kasparavičiaus knygos kasmet sulaukia užsienio leidėjų dėmesio. Institutas jau yra finansavęs net 21 šio rašytojo knygų vertimą.

Kaimyninės Latvijos vaikai ir paaugliai galės šiurpintis skaitydami Kotrynos Zylės „Sielą sumuštinių dėžutėje“. Šia kalba taip pat pasirodys Tomo Dirgėlos ir iliustruotojos Gretos Alice „Užkeiktoji pono Kuko knyga“, Linos Žutautės „Ferdinandas ir Pū“, Beno Bėranto ir iliustruotojos Vilijos Kvieskaitės „Bambukas yra lėėėtas“.

Estijoje šį rudenį bus išleista Ignės Zarembaitės ir Gretos Alice knyga „Emilio laiškas“. Lietuvos autorių knygos pradžiugins ir Sakartvelo vaikus. Savo gimtąja kalba jie galės skaityti Kristinos Norvilaitės iliustruotą Birutės Mar knygą „Gėlininkė“ ir Vytauto V. Landsbergio pasakojimų serijos apie baltą laukinį arklį Dominyką pirmąją knygą „Arklio Dominyko meilė“ su Gedimino Pranckevičiaus iliustracijomis. Į Armėniją atkeliaus įsisenėjusius princesių, riterių ir drakonų stereotipus griaunanti Mariaus Marcinkevičiaus ir Vaivos Braškutės knyga „Princesė“.

Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m. Per šį laikotarpį jau yra finansuoti 486 knygų vertimai į 39 pasaulio kalbas. Lietuvos kultūros institutas kasmet finansuoja po 30-40 naujų literatūros kūrinių vertimų.