- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvių kino naujienas „Scanoramoje“ vainikuos nacionalinė „Laiko tiltų“ premjera
-
Lietuvių kino naujienas „Scanoramoje“ vainikuos nacionalinė „Laiko tiltų“ premjera
-
Lietuvių kino naujienas „Scanoramoje“ vainikuos nacionalinė „Laiko tiltų“ premjera
-
Lietuvių kino naujienas „Scanoramoje“ vainikuos nacionalinė „Laiko tiltų“ premjera
-
Lietuvių kino naujienas „Scanoramoje“ vainikuos nacionalinė „Laiko tiltų“ premjera
-
Lietuvių kino naujienas „Scanoramoje“ vainikuos nacionalinė „Laiko tiltų“ premjera
Artėjančiame Europos šalių kino forume „Scanorama“ tradiciškai bus pristatyti naujausi lietuvių kino darbai. Tačiau kitaip nei iki šiol, festivalyje šiemet bus parodytos ne tik lietuviškos premjeros, bet ir bendros gamybos darbai. Ryškiausias šios programos akcentas – naujausia Audriaus Stonio juosta „Laiko tiltai“, kurios pasaulinė premjera prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje pradėjo intensyvias keliones po įvairius kino renginius visoje Europoje.
„Scanorama“ kiekvienais metais pateikia žiūrovams žemėlapį, padedantį keliauti po gero Europos kino erdves, suvokiant ne tik geografinį, bet ir meninį Europos kino lauką. Kino pasaulyje nyksta geografinės ribos, Lietuvos kino profesionalams atverdamos naujas kūrybos erdves. Matydami, kad Lietuvos kino industrijos profesionalų darbą vertina kitų šalių kūrėjai, sieksime pristatyti platesnį lietuviško kino horizontą, kuriame vis dažnesni sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiai“, – teigia „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
„Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys ir Kristinė Briedė)
Naujausias Audriaus Stonio filmas „Laiko tiltai“, kurtas kartu su latvių režisiere Kristine Briede, pasakoja apie jų pačių mokytojų ir kolegų, Baltijos poetinės dokumentikos meistrų kūrybą. Pasak filmo prodiuserio Arūno Matelio, „Laiko tiltai“ yra įtaigi kinematografinė esė, kurioje tiesiamas tiltas tarp kelių kino kartų. Filme atsiskleidžia kūrybinės laisvės troškimas – subtili, bet galinga kova su sovietiniu režimu ir bandymai išgyventi jo priespaudą bei išsaugoti savuosius kinematografinius principus. Po pasaulinės premjeros Karlovi Varų festivalyje, filmas toliau sėkmingai keliauja po pasaulį, o lapkritį grįžta į Lietuvą nacionalinei premjerai.
„Spec. Žvėrynas“ (rež. Andrius Lekavičius)
Dokumentiniame Andriaus Lekavičiaus filme pasakojama apie pirmuosius nepriklausomos Lietuvos metus. Tuo metu, kai Lietuva paskelbė apie atkuriamą Nepriklausomybę, berniukai visame pasaulyje svajojo būti veiksmo filmų superherojais. Grupelei jaunuolių buvo suteikta proga šią svajonę išpildyti – naujai atkurtos Lietuvos kariuomenės vadovybė nusprendė sukurti pirmą neoficialų lietuvišką specialiosios paskirties būrį. Šiandien mažai kam žinoma, kad didžiąją jo dalį sudarė aštuoniolikmečiai, kurie įkvėpimo sėmėsi iš praėjusio šimtmečio 9-10 dešimtmečių kovinių filmų ir filmukų.
„Tai nutrūktgalviška, jaunystės entuziazmo kupina istorija, kurią pasakoju pasitelkdamas netikėtus animacijos elementus. Filme atskleidžiama jaunų karių asmeninė patirtis, pastangos ir baimės, kai susiduriama su realiais pavojais“, – filmą pristato režisierius Andrius Lekavičius.
„Šoklys“ (rež. Ivanas I. Tverdovskis)
„Scanoramoje“ tarptautinį pripažinimą jau pelniusio jauno rusų režisieriaus Ivano I. Tverdovskio kūryba bus pristatoma ne pirmą kartą. Prieš keletą metų festivalyje buvo parodyti du pirmieji jo vaidybiniai filmai – „Spec. klasė“ ir „Zoologija“. Šiemet „Scanoramos“ programoje – trečiasis režisieriaus darbas. Lietuva kartu su Airija ir Prancūzija yra mažosios bendros gamybos dalyvė.
„Šoklys“ pasakoja apie šešiolikmetį Denisą, kurį vaikystėje motina paliko vaikų globos namuose. Jis turi ypatingą savybę – dėl retos imuninės ligos nejaučia skausmo. Vaikiną mėgsta draugai, kurie lažinasi dėl jo ištvermės žaisdami žiaurius fizinius žaidimus. Vieną dieną pasirodo Deniso motina ir išsiveža sūnų į Maskvą. Ten jaunuolis įveliamas į nešvarius korumpuotos policijos darbelius. Denisas šokinėja ant mašinų, o grupuotės vadeivos šantažuoja turtingus vairuotojus. Iš pradžių naujasis gyvenimas atrodo puikus, tačiau vieną dieną skausmas grįžta, atverdamas Denisui akis.
„Vyro žudikė. Nekaltoji. Šešėlis“ (rež. Sulev Keedus)
Vaidybinio bendros gamybos filmo siužetą sudaro trys dalys. Pirmojoje, pavadinimu „Žudikė“, veiksmas vyksta prieš šimtą metų. Pagrindinė veikėja Mara yra jaunamartė, turinti pradėti gyvenimą naujoje šeimoje. Antroji dalis – „Nekaltoji“ – pasakoja apie jauną moterį Eliną, kuri Antrojo pasaulinio karo metais buvo deportuota iš Ingrijos į Estiją. Paskutinioji filmo dalis „Šešėlis“ grąžina į dabartį, kur pagrindinė personažė Luna Li nusprendžia pabėgti iš namų. Visas tris veikėjas įkūnija ta pati aktorė.
Festivalyje laukiamas filmo režisierius, estas Sulevas Keedusas yra sukūręs 5 vaidybinius ir 15 dokumentinių filmų, kurie buvo oficialiai pristatyti daugiau nei 40 pasaulinių kino festivalių, tokių kaip Toronto, Krlovi Varų, Los Andželo, Roterdamo ir kt. Juostą pristatys ir abi prodiuserės – estė Kaie Ene-Rääkir lietuvė Rasa Miškinytė.
„Išeiti iš namų“ (rež. Miglė Satkauskaitė)
Pagrindinė jaunos režisierės dokumentinio filmo figūra – kalnų keliautojas Algimantas Jucevičius. Kartą jis yra pasakęs: „Didžiausia pergalė – išeiti iš namų.“ Algimantas Jucevičius įkvėpė šimtus žmonių palikti komforto zoną ir praplėsti savąjį horizontą. Filmas kurtas A. Jucevičiaus vadovaujamos ekspedicijos į Tian Šanio kalnus Kirgizijoje metu. Kūrybinė komanda petys petin kopia į kalnus ir bando pažinti neeilinę Algimanto asmenybę, suprasti jo požiūrį į riziką, ekstremalias situacijas, draugų praradimą, suvokti jo gilią išmintį.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 8–25 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užgęso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...