Liaudies buities muziejus nori pervežti į Rumšiškes XVIII a. trobą

Liaudies buities muziejus, kuriame galima aplankyti įvairių Lietuvos regionų sodybas, ir toliau kaupia eksponatus po atviru dangumi. Šiuo metu nusižiūrėta į vieną iš autentiškų Mažosios Lietuvos sodybų Šilutės rajone.

Griūvanti XVIII amžiaus troba – vienintelė tokia išlikusi iki šių dienų, tačiau ją nusipirkti ir pervežti į Rumšiškes muziejus stokoja lėšų.

Su mažučiais langais, masyviu nendriniu stogu troba, kurios centre – kaminas, tiesa, jau sugriuvęs, spėjama, statyta XVIII amžiuje. Tokie namai, pasak muziejininkų, buvo paplitę visoje Mažojoje Lietuvoje, apie Tolminkiemį ir gimtuosius Kristijono Donelaičio Lazdynėlius. Ši troba vienintelė išlikusi.

„Tai yra charakteringiausios lietuviškos liaudies architektūros pavyzdys. Kaip Mažosios Lietuvos architektūros tyrinėtojai Purvinai, laimėję 1913 m. J. Basanavičiaus premiją, pasakė, kad tai yra  unikaliausias jiems žinomas pastatas“, – tvirtina Liaudies buities muziejaus vyresnysis muziejininkas Vingaudas Baltrušaitis.

Vasaras čia leidžiantis sodybos savininkas sako, kad troba griūva, todėl, atšilus orams, norėtų ją nugriauti ir statyti naują namą.

„Jame gyventi jau yra nebeįmanoma: nėra pečiaus, troba griūna kiekvieną dieną“, – teigia sodybos savininkas Sigitas Jonauskas.

Rumšiškėse įsikūrusio Liaudies buities muziejaus, kuriame – XVII–XX amžių menantys Lietuvos etnografinių regionų architektūros eksponatai, specialistai sako, kad prarasti šią trobą būtų didelis nuostolis.

„Mes esame tą namą suinventorizavę. Galima būtų jį visiškai iš naujų medžiagų atstatyti, bet mūsų muziejus nori autentikos. Ir kuo daugiau autentiškų detalių, kuo daugiau emocijų, energijos iš tos vietovės, tuo tas namas – vertingesnis“, – tikina V. Baltrušaitis.

Unikalią XVIII amžiaus trobą Liaudies buities muziejus norėtų nusipirkti ir pervežti į Rumšiškes, bet trūksta lėšų. Namo pervežimas ir pastatymas kainuotų apie 50 tūkst. eurų. Muziejininkai tikisi sulaukti verslininkų ar pavienių žmonių paramos.

„Statysim Mažosios Lietuvos laukininkų sodybą. Aišku, kažkiek teks iškirsti miško, bet geresnės vietos Mažosios Lietuvos sektoriuje muziejuje neliko. Nes pradžioje sektorius nebuvo planuotas, tik 1989 metais Mokslinė taryba nusprendė, kad reikia kurt Mažosios Lietuvos sektorių“, – pasakoja V. Baltrušaitis.

Liaudies buities muziejuje, kurio teritorija – beveik 200 hektarų, įkurtos visų keturių šalies regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos – sodybos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusią, prašoma užtikrinti 10 mln. eurų kompensaciją
    Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusią, prašoma užtikrinti 10 mln. eurų kompensaciją

    Į Lietuvą atvežant parodą apie Kyjivo Rusios susikūrimą, eksponatų sugadinimo ar netekimo atveju Vyriausybės prašoma įsipareigoti atlyginti virš 10 mln. eurų. ...

    6
  • V. Čepas laužo stereotipus <span style=color:red;>(interviu)</span>
    V. Čepas laužo stereotipus (interviu)

    Po kelerių metų teismų maratono, kurio priežastimi tapo dokumentinis romanas „Siena“, jo autorius klaipėdietis, visuomenės veikėjas, rašytojas ir psichologas Vytautas Čepas ką tik išleido naują kūrinį. Tačiau ir romanas &...

    16
  • Bibliotekos atiduoda nurašytas knygas
    Bibliotekos atiduoda nurašytas knygas

    Nuo liepos 1-osios miesto bibliotekos nurašytas knygas gali atiduoti miestiečiams. Sekite naujienas ir nesnauskite, jei norite papildyti asmeninę biblioteką. ...

    6
  • Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga
    Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga

    Belgų choreografo, šokėjo, trupės „Not Standing“ meno vadovo Alexanderio Vantournhouto kūryboje kūnas ir daiktas tampa vienu nedalomu dėmeniu. Naudodamas scenos menams neįprastus objektus ir atsižvelgdamas į pirminę jų funkciją &...

    1
  • Skulptūros mieste: erdvė ir iššūkis
    Skulptūros mieste: erdvė ir iššūkis

    Kas yra viešasis menas? Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad tai daugiakultūrių idėjų eklektika, kad ir kam dedikuojamas kūrinys, kad ir kur jis eksponuojamas, kad ir kokių intencijų būta jį kuriant ir komponuojant viešojoje erdvėje, ir, ...

    1
  • Ukrainiečių poetė J. Čornohuz: eilėmis įamžinu tuos, kurių netekome
    Ukrainiečių poetė J. Čornohuz: eilėmis įamžinu tuos, kurių netekome

    „Tikrąją Ukrainą galima pažinti per jos literatūrą“, – sako ukrainiečių poetė, karo medikė ir žvalgė Jaryna Čornohuz. Apsilankiusi Kauno literatūros savaitėje, ji priminė apie svarbią kovą, kurią ukrainiečiai šiandi...

  • Režisierės G. Griniūtės spalvos
    Režisierės G. Griniūtės spalvos

    Kino ir teatro režisierė, dramaturgė Greta Griniūtė šiuo metu gyvena Barselonoje, kur šių metų pradžioje viename miesto teatrų – „Theatre de Raval“ – pristatė pagal savo pjesę sukurtą ir pačios režisuotą spe...

  • Duoklė Lietuvos filatelistų bendruomenei: pašto ženkle įamžintas veiklos šimtmetis
    Duoklė Lietuvos filatelistų bendruomenei: pašto ženkle įamžintas veiklos šimtmetis

    Lietuvos paštas penktadienį išleidžia menininkės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą „Lietuvos filatelistų sąjungai – 100 metų“. ...

  • Žaislų nėrėjos be vąšelio ir siūlų iš namų neišeina
    Žaislų nėrėjos be vąšelio ir siūlų iš namų neišeina

    Šiais laikais nupirkti vaikui žaislą – juokų darbas, bet rasti tokį, su kuriuo mažasis norėtų ir keltis, ir gultis, ir dalytis dienos džiaugsmais – užduotis ne iš lengvųjų. Kaip tik tokius kuria Toma Martinaitienė ir Simon...

  • Kas mūsų laukia @eityje?
    Kas mūsų laukia @eityje?

    Akademinė bendruomenė Lietuvoje naudoja skirtingus lietuviakalbių mokslo šaltinių duomenynus – nacionalinius, institucinius, privačius – su skirtinga paslaugų pasiūla, skirtingu lankomumu ir panašiai. Vieną jų, @eitį (Ateiti...

    2
Daugiau straipsnių