L. Mikalauskas: tokios festivalio programos dar neturėjome!

  • Teksto dydis:

Įpusėjus vasarai į Tauragę tradiciškai sugrįžta ir vienas iš neatsiejamų miesto atributų, sutraukiančių minias klausytojų šiltais vasaros vakarais pilies kiemelyje, tai – Tarptautinis Tauragės muzikos festivalis. Tiesa, šiemet jau jubiliejinis dešimtasis! Kaip ir kasmet, festivalis  žada daug staigmenų. Kokios jos, įspūdžiais dalijasi festivalio organizatoriai Sigita ir Liudas Mikalauskai.

– Jau liepos 23 dieną numatomas Tauragės muzikos festivalio atidarymas. Kuo šiųmetinis festivalis bus išskirtinis? Ką naujo žiūrovai išvys?

Liudas Mikalauskas (L. M.):  Pirmiausiai, šiemet festivalis švęs savo pirmąjį apvalų jubiliejų! Negaliu patikėti, kad prabėgo jau dešimt metų nuo mūsų su Sigita juokais pirmagimiu vadinamo festivalio įkūrimo. Tai buvo mūsų pirmas bendras projektas, pradžia nebuvo lengva, tačiau labai džiugu matyti, kaip kasmet festivalis keičiasi, jo programa bręsta, žiūrovų daugėja. Šiemet subrendome tiek, jog beveik kiekviename renginyje bus po orkestrą, net keturiuose iš šešių koncertų skambės žinomiausi Lietuvos instrumentiniai kolektyvai. Visos programos šiemet išskirtinės, drąsiai galiu pasakyti, to Tauragė dar neturėjo!

Labai didžiuojamės, jog pavyko pagauti Lietuvoje įžymųjį mūsų kraštietį Vaidą Vyšniauską, užsienyje labiau žinomą Kristian Benedikt vardu. Šis solistas yra bene daugiausiai pasiekęs šių dienų Lietuvos tenoras, dainuojantis Londono Covent Garden bei New York Metropolitan operos teatrų scenose, jau nekalbant apie kitų šalių žymiausius operos teatrus. Šis solistas daugiau nei 100 kartų dainavo Otelo partiją, kuri jau tapo jo vizitine kortele pasaulyje.

Taip pat atskirai būtina paminėti festivalio uždarymo koncertą, kuris išpildys mūsų su Sigute slaptą svajonę, kad viso koncerto metu šiurpas eitu kūnu nuo muzikos didybės! Sudėjome efektingiausias kompozitorių oratorijų dalis į vieną koncertą, todėl nekantriai laukiu, kas iš to išeis, kuomet vėl ant scenos sugužės šimtas atlikėjų ir parodys visą muzikos didybę (šypsosi).

Sigita Mikalauskienė (S. M.): Dar festivalio žiūrovai išvys baletą su Nerijumi Juška priešaky, svečiuosis legendinis maestro Juozas Domarkas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Tęsiame ir Naktinio Bangos pikniko tradiciją – juk tradicijų būtina laikytis! Pakvietėme šauniąją Jurgą Šeduikytę su grupe, koncerte ji atliks senąsias legendines dainas bei džiugins naujais kūriniais iš visai neseniai išleisto kompaktinio disko „Jurga“. Išties, kiekvienas koncertas nusimato išskirtinis su savo žavesiu ir tik jam būdinga emocija. Ši programa – vasaros desertas sielai, pasiilgusiai darnos, pusiausvyros ir džiaugsmo.

– Ar sunku buvo planuoti festivalį? Juk daug nestabilumo buvo metų pradžioje.

S.M.:  Išties, iššūkių buvo, ir ne vienas. Dar prieš porą mėnesių ruošėmės ir nežinojome, ar mūsų pastangos nenueis veltui. Rizikavome, ir ne veltui. Sulaukėme daug užklausų, ar festivalis vyks, žmonės čia atvyksta ne tik iš Tauragės, bet ir iš Šiaulių, Jurbarko, Kauno ar net Vilniaus. Negalime nuvilti mylimų klausytojų, todėl dėjome visas pastangas, perplanavome programą, nuolat sekėme Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas ir Kultūros ministerijos parengtus renginių žiūrovų skaičiaus didinimo planus. Žodžiu, nenuleidome rankų nei sekundei.

Atsisakėme užsieniečių, tačiau tik tai padarius prieš akis iškilo visi Lietuvos lobiai, kurie šiuo metu laiką leidžia mūsų šalyje be teisės išvykti į užsienį.

L.M.: Tiesa, atsisakėme užsieniečių, tačiau tik tai padarius prieš akis iškilo visi Lietuvos lobiai, kurie šiuo metu laiką leidžia mūsų šalyje be teisės išvykti į užsienį. Negalėjome nepasinaudoti tokia išskirtine proga. Kad ir solistas Kristian Benedikt, paprastai jis tik kartais į Lietuvą sugrįžta tarp gastrolių, o dabar, ne tik pagavau jį čia, bet ir koncertą susiderinom (juokiasi).

– Kas jums yra Tauragė? Ar dažnai grįžtate čia?

L.M.: Tauragė visada bus mano gimtasis kraštas, pirmieji namai. Sugrįžtame čia tikrai dažnai, ir ne tik vasarą, kuomet vyksta festivalio renginiai, nes anūkai labai pasiilgsta senelių, sesuo su šeima atvyksta ir dūksta pilni namai vaikų. Man šis miestas – idilė, kuomet šiek tiek mažiau skubi, daugiau klausaisi, ir daugiau pamatai aplink, nes nori nenori, stabteli grįžęs pas tėvus.

S.M.: Vis pajuokaujam su Liudu. Kas jei ne Kazlų Rūda, kurioje dabar gyvename? Greičiausiai tai būtų Tauragė. Nes čia gyventi būtų gera.

X-ojo tarptautinio Tauragės muzikos festivalio atidarymas jau liepos 23 d. 18 val Tauragės pilies kiemelyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunietis

kaunietis portretas
sekmes jums mielieji
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių