- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei naujos redakcijos Kino įstatymo projektą, kuriuo sudaromos sąlygos steigti Nacionalinę filmoteką.
Įstatymas įtvirtintų Lietuvos kino gamintojų ir turtinių teisių turėtojų prievolę perduoti valstybės archyvams vieną atgaminti ir saugoti tinkamą originalios filmo medžiagos egzempliorių, pranešė ministerija.
Anot pranešimo, šiuo metu Lietuva sistemingai nekaupia savo kino paveldo – medžiaga saugoma ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Lietuvos kino centras kino paveldo klausimais bendradarbiauja su Lietuvos valstybės centriniu archyvu, LRT archyvu ir bendrove „Lietuvos kinas“.
Visos trys minėtosios organizacijos turi skirtingą filmų kopijų kiekį, taip pat skiriasi ir turimų filmų kokybė. Lietuvoje iki šiol nebuvo ir pilnos Lietuvos kino paveldo analoginio kino filmotekos: visų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų rinkinio, pažymi ministerija.
Taip pat svarbi kino paveldo dalis yra saugoma ne valstybės institucijose, o pačių kino kūrėjų namuose. Kuriant filmoteką, Lietuvos kino centro specialistai rinks medžiagą ir iš privačių asmenų kino archyvų, kurie visuomenei yra visiškai nežinomi.
Lietuva negali sau leisti skirti lietuviško kino kūrimui ir sklaidai tris ar penkis kartus mažiau nei latviai ar estai.
Taip pat projektu siūloma nustatyti papildomus kino kūrybos, gamybos ir sklaidos finansavimo principus, tikslinamas kino filmų indeksavimas pagal žiūrovų amžių. Taip pat nutarta Lietuvos kino centrui suteikti įgaliojimus įgyvendinti kino edukacines programas bei kino kultūros sklaidą, pranešė Kultūros ministerija.
Finansavimas nepatenkina poreikių
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pažymi, kad numatomi pokyčiai buvo būtini, nes kino menas išaugo ankstesnio įstatymo rėmus. „Suvokiant kino svarbą padidėjo ir valstybės poreikiai aktyviai ir ženkliai remti kino kūrimą, gamybą ir sklaidą“, – teigiama pranešime.
Įstatyme siūloma įtvirtinti platesnes kino finansavimo galimybes, industrijos plėtrai naudojant jos pačios uždirbtus pinigus. Ministrės pastebėjimu, akivaizdu, kad esamas kino finansavimas nepatenkina kino industrijos poreikių ir potencialo, nes kinas daro įtaką visuomenės savimonei ir pritraukia papildomų lėšų į Lietuvą.
„Lietuva negali sau leisti skirti lietuviško kino kūrimui ir sklaidai tris ar penkis kartus mažiau nei latviai (6,7 mln. eurų) ar estai (10,4 mln. eurų) skiria savojo kino kūrimui ir sklaidai“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson, pabrėždama ir kino svarbą kovoje su priešiška propaganda.
Įstatymo projekte taip pat siūloma dalį kino industrijos uždirbtų lėšų sugrąžinti į kino gamybą, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Prancūzijoje. Pateikiamais duomenimis, per pastaruosius metus naudojantis mokestine lengvata užsienio kino gamintojai Lietuvoje išleido beveik 12 milijonų eurų.
Siūloma, kad naujasis Kino įstatymas įsigaliotų nuo 2018 metų sausio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ministerija su L. Vilimiene derina, nuo kada ji galėtų perimti vadovavimą LNOBT
Kultūros ministerija su šiuo metu Klaipėdos muzikiniam teatrui vadovaujančia Laima Vilimiene derina, kada ji galėtų pradėti eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinės direktorės pareigas. ...
-
Klaipėdoje – išskirtinė fotografijų paroda „Plieno audrose“: čia atgimė ukrainiečių karinė tapatybė
Šeštadienio vakarą „Herkaus Kanto“ erdvėse atverta išskirtinė fotografijų paroda „Plieno audrose“, atkeliavusi tiesiai iš Ukrainos. ...
-
Skambant prancūziškosios romantikos kūriniams prasidėjo XXIX Pažaislio muzikos festivalis5
Penktadienio vakarą Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme Kauno publika džiugiai pasitiko ilgai lauktą viešnią – britų karališkąjį mecosopraną damą Sarah Connolly. Pirmą kartą Baltijos šalyse koncertavusi pasaulinio gars...
-
Vilniuje bus apdovanoti meno kritikai1
Šeštadienį Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, antrą kartą rengiami meno kritikos apdovanojimai. ...
-
Šiauliuose – regioninė Dainų šventė „Teka saulelė“2
Šeštadienį Šiauliuose vyks regioninė Dainų šventė „Teka saulelė“, skirta šimtametei Dainų šventės tradicijai paminėti. ...
-
Naujas stalo žaidimas kviečia sukurti sėkmingą kino teatrą
Pirmasis Lietuvoje stalo žaidimas apie kino teatrus – jau realybė. Kauno kino centras „Romuva“ kartu su dviem kino teatrais iš Kroatijos – Kino Valli ir Kino Gaj, sukūrė stalo žaidimą „Žaidžiame kiną“, kvie...
-
Ir nieko čia daugiau nėra
Remigijus Treigys – žinomas menininkas, fotografas, nacionalinės premijos laureatas. Tačiau šie faktai tėra kasdienės veiklos, kūrybinio įdirbio atkarpos ir jokiu būdu nepaaiškina tos subtilios traukos, kuria išsiskiria laike...
-
Žmogų apibūdina jo veiksmai, o ne tautybė19
„Vokiečiams nelengva priimti faktą, kad karo metu Vokietijos civiliai taip pat galėjo tapti aukomis“, – sako vokiečių rašytoja Sabrina Janesch. Apsilankiusi Kauno literatūros savaitėje, ji pristatė naujausią savo romaną &bdqu...
-
Romano „Litbelas. Neišnešiotas vaiduoklis“ autorius neprasilenkė su istorine tiesa6
Garsių Lietuvos žmonių politinių ir pasaulėžiūrinių virsmų yra buvę įvairiais naujosios istorijos laikotarpiais, ypač sunkiais ir tamsiais, mažai istorikų tyrinėtais. Rašytojas, dramaturgas, menotyrininkas Herkus Kunčius, kurdamas savo n...
-
Lietuvą ir Prancūziją sujungs išskirtinė B. H. Tiškevičiaus fotografijų paroda
„Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos yra pasaulinės reikšmės paveldas“, – įsitikinusios Nicéphore’o Niépce’o fotografijos muziejaus Prancūzijoje kuratorės Emmanuelle Vieillard ir Audrey Le...