- Ignas Jačauskas, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kilus nepasitenkinimui dėl nuolat kintančio finansavimo kultūriniams leidiniams, siūloma kultūros leidinių finansavimą tvirtinti nebe vieniems, o trejiems metams, kitų metų biudžete žadama leidiniams skirti ir daugiau lėšų.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad galimus kultūrinės spaudos problemų sprendimus aptarė ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.
„Tas sprendimas, kuris turėtų būti ir bus siūlomas, jis apims perėjimą nuo projektinio, programinio finansavimo su garantija iki trejų metų į priekį, kad jūs galėtumėte planuotis savo biudžetus, savo darbus“, – Kultūros komitete trečiadienį sakė R. Karbauskis.
Anot jo, bendras Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF) skiriamas krepšelis kultūros leidinių finansavimui, nekinta, t.y. siekia apie 550 tūkst. eurų, tačiau „yra tikrai nemažai nepatenkintų“ jo skirstymo proporcijomis.
Jis taip pat užsiminė, kad Vyriausybėje svarstoma idėja kurti naują instituciją lėšų kultūrininkams skyrimui.
Kultūrinės spaudos atstovai kelia ir problemą dėl europinės teisės apibrėžiamų saugiklių, jog didžiausia, vadinamoji de minimis pagalba vienam ūkio subjektui per trejus metus negali viršyti 200 tūkst. eurų, todėl kai kuriais atvejais reikėtų apeiti šią normą. Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas patvirtino, kad ministerija yra inicijavusi procesą dėl šios situacijos. Jis taip pat sako, kad svarstoma ir didinti patį finansavimą kultūrininkams.
„Kita kryptis – finansavimo didinimas. Tas aptarta tiek su frakcija Seime, tiek su premjeru – tai yra svarstoma“, – sakė V. Bachmetjevas.
R. Karbauskis sako, kad šiųmetiniame biudžete lėšų didinimas nenumatomas, bet bus svarstoma tai padaryti kitąmet. Komiteto pirmininkas taip pat teigė, kad finansavimo pakeitimai bus aptariami jau Seimo pavasario sesijoje.
„Tikiuosi, kad dar per pavasario sesiją sulauksime labai konkrečių siūlymų. Sutarkime: mes nedarysime jokių sprendimų, kurių jūs nematysite ar neįvertinsite“, – kultūrininkus ramino jis.
Svarsto naikinti Spaudos rėmimo fondą, kurti naują institucją
Kultūros ministerija svarsto planus reorganizuoti SRTRF, lėšų žiniasklaidai, kultūrinei spaudai skirstymui būtų steigiama nauja įstaiga.
„Yra preliminarus sutarimas tiek Vyriausybėje, tiek valdančiojoje frakcijoje, kad dabartinis žiniasklaidos rėmimo modelis yra atgyvenęs ir reikalingas reformų ir Kultūros ministerija įsipareigojo iki kovo 14 dienos parengti naują modelį ir pristatyti visoms suinteresuotoms pusėms. Neina kalba apie naikinimą, greičiau kalbama apie tai, kad reikalinga veikianti institucija“, – žurnalistams trečiadienį sakė kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.
Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė sako, kad planuojama tartis su dabartiniais SRTRF steigėjais – meno, mokslo organizacijomis, transliuotojų atstovus, dėl galimo fondo reorganizavimo mažinant dalininkų skaičių, to padaryti nepavykus būtų sukurta nauja organizacija, į kurią ir būtų nukreipiamos valstybės lėšos.
Kultūros ministerijos atstovai atmeta svarstymus, jog toks modelis gali turėti įtakos sprendimų politizavimui – dėl finansavimo projektams, pasak V. Bachmetjevo, naujojoje institucijoje skirstytų taip pat spręstų įvairių organizacijų deleguoti atstovai.
Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis teigia, kad pertvarką vykdyti ruošiamasi vardan skaidresnio, aiškesnio ir paprastesnio lėšų skirstymo.
„Yra noras didinti finansavimą visos spaudos paramai, tam reikia turėti pakankamai aiškius įrankius. Dabar fonde yra 19 steigėjų, jų interesai – gana skirtingi ir tai yra problema norint užtikrinti ir skaidrumą, ir sprendimų logiką. Svarstymas yra eigoje, bet tai nebus daroma nepasitarus su visuomene, kurią tai liečia“, – tikino R. Karbauskis.
„Šnekame apie tai, kad būtų sprendimų operatyvumas, ginčai sumažėtų, sprendimai neatsidurtų tarp 19 žmonių interesų“, – pridūrė komiteto vadovas.
Anot jo, būsimosios institucijos taryba bus sudaroma „panašiu principu, kaip dabar“ ir tikino, kad sprendimai nebus politizuoti.
„Mes gauname skundus – akivaizdu iš to, kas pasakyta posėdyje, kad visi nori sistemos pakeitimo, dėl to politikai turi į tai kištis. Nors mes nenorėtumėme kištis, mes skiriame pinigus, šiemet skiriame ne mažiau, nei pernai, bet triukšmas pakankamai didelis (...). Jeigu šis fondas būtų pajėgus pats išspręsti savo steigėjų sudėtyje problemas, nieko nereikėtų keisti“, – sakė jis.
Įžvelgia politinio spaudimo grėsmę
Valdančiųjų planai reorganizuoti ar visiškai naikinti SRTRF kelia grėsmę, jog skirstant paramą nacionalinei, regioninei ir kultūrinei žiniasklaidai bus vykdomas politinis spaudimas, sako fondo valdybos pirmininkė Danguolė Skarbalienė.
„Nežinau, ar tai politinis veiksmas, bet tai, kad valstybė perima kūrybinių organizacijų funkciją, man yra neramu. Riziką matome, kad gali būti ir politinis spaudimas, ir manipuliavimas. Sakoma, kad sudės saugiklius, bet nematau, kodėl reikėtų keisti visą fondą“, – BNS sakė fondo valdybos pirmininkė.
„Diskusija yra apie tai, ar iš tikrųjų įmanoma atrasti sutarimą dabartiniame fonde, tos sudėties, kuris yra dabar Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas, su tiek jo steigėjų, svarstomas klausimas ir apie tai, kad galbūt būtų steigiama ir nauja įstaiga, kad Vyriausybė visiškai atsakytų už tai, ką ji yra įsipareigojusi“, – Kultūros komiteto posėdyje trečiadienį sakė pirmininkas R. Karbauskis.
R. Karbauskis Seime žiniasklaidai tikino, kad pertvarką vykdyti ruošiamasi siekiant didinti paramą žiniasklaidai, o tam būtina supaprastinti, skaidrinti lėšų skyrimą, tai daryti operatyviau. Jis taip pat atmetė svarstymus, jog siekiama politinės įtakos ir tikino, jog pinigus ir toliau skirstys kūrybinių, žiniasklaidos ir kitų organizacijų deleguoti atstovai.
D. Skarbalienė pripažino, kad trečiadienį apie šiuos planus sužinojo pirmą kartą ir apie tai su fondo atstovais nebuvo kalbėta.
Ji sako sutinkanti su priekaištais dėl per menko bendro kultūrinės spaudos finansavimo. Fondo valdybos pirmininkė tikino, kad anksčiau fondo valdyba siūlė, jog kultūrinės spaudos finansavimas būtų atskirtas nuo SRTRF ir deleguotas Kultūros tarybai, o tai leistų nišinei spaudai nekonkuruoti pretenduojant į paramą su nacionaline ir regionine žiniasklaida. Tačiau to, anot jos, nenorėjo patys kultūrininkai.
Ji taip pat stebėjosi, kad Kultūros ministerija neseniai atliko SRTRF auditą ir pateikė dvi skirtingas išvadas – preliminarioje išvadoje fondas įvertintas gerai, galutinėje – tik patenkinamai.
Be kita ko, Kultūros ministerijos atstovai kėlė problemą, jog šiuo metu tarp 19 fondo dalininkų tik 2 balsai priklauso valstybei, nors ji skiria visą SRTRF biudžetą – jis sudaro 2,75 mln. eurų ir pastaraisiais metais nekinta.
„Taip, jie turi du balsus, o kiti tiesiog – kūrybinės organizacijos, žiniasklaidos asociacijos. Bet jei žiniasklaidos priemonių savivalda priima sprendimus, kodėl reikia kištis valstybinei institucijai, Kultūros ministerijai tiesiogiai?“, – svarstė ji.
SRTRF pertvarkos planą Kultūros ministerija žada pristatyti iki kovo vidurio.
SRTRF paramą skirsto fondo valdyba, ją sudaro septyni asmenys, deleguoti žurnalistų, leidėjų, transliuotojų, meno kūrėjų organizacijų, Kultūros ministerijos. Kam skirti paramą pagal pateiktas paraiškas šešiose skirtingose programose, įskaitant kultūrinę spaudą, siūlo anoniminės ekspertų komisijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais1
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...