Kodėl retai dėvime tautinį kostiumą?

Šalies vadovų pavyzdys

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kiekvieno Lietuvos regiono tautiniai kostiumai pasižymi savais ypatumais: "Prieš šešerius metus nusprendęs įsigyti nuosavą tautinį kostiumą, ilgai galvojau, kokio regiono drabužį pasirinkti. Mano tėvai kilę iš Žemaitijos, todėl žemaitiškas tautinis kostiumas man buvo artimiausias – turiu visą komplektą su sermėga."

"Vis dėlto per šias šventes tautiniais kostiumais paprastai puošiasi folkloro, tautinio meno ansamblių kolektyvai. Labai retas atvejis, jeigu tautiniais drabužiais apsirengia eiliniai piliečiai", – apgailestauja S.Šliažas, išskirdamas sektiną Prezidentės Dalios Grybauskaitės pavyzdį įvairių valstybinių švenčių metu pasipuošti tautiniu kostiumu.

Lietuvos ir kitų šalių vadovų pavyzdys – iš tiesų užkrečiantis,  vis dėlto pašnekovas tikisi, kad 2017-uosius paskelbus Tautinio kostiumo metais, tai paskatins daugiau Lietuvos žmonių įsigyti tautinį kostiumą ir pakeis visuomenės požiūrį: "Norėčiau pabrėžti, kad tai turėtų būti laisvas apsisprendimas, priklausantis tik nuo paties žmogaus."

Edukacinės priemonės

S.Šliažo nuomone, paskatinti visuomenę labiau domėtis tautiniu kostiumu, lietuviškomis tradicijomis, paveldu, galima per edukacines priemones, viešus renginius, žaidimus, tautinius šokius, dainas, padedančias atskleisti ir tautinio drabužio grožį.

"Mokykloje per istorijos, pilietiškumo pagrindų pamokas, neformaliojo ugdymo užsiėmimų metu taip pat galėtų būti skiriamas didesnis dėmesys vaikams supažindinti su tautiniu paveldu, – įsitikinęs politikas. – Per gerąją patirtį, geruosius pavyzdžius tikrai galima išsaugoti lietuvišką palikimą ir perduoti jį ateities kartoms."

Didžiavimasis savo šaknimis, lietuvybe, tautinio kostiumo branginimas turi "ateiti" iš šeimos, lietuviško palikimo puoselėtojų senelių, galinčių pasidalyti prisiminimais, istorija.

"Lietuviai kaip ir latviai, estai, skandinavai iš tiesų didžiuojasi savo tautiniais drabužiais, todėl tikiu, kad Tautinio kostiumo metais galime dar labiau sustiprinti šį pasididžiavimą ir kartu savo tautinę tapatybę", – teigė S.Šliažas.

Per gerąją patirtį, geruosius pavyzdžius tikrai galima išsaugoti lietuvišką palikimą ir perduoti jį ateities kartoms.

Drabužio išskirtinumas

KTU tautinio meno ansambliui "Nemunas" šiuo metu pirmininkaujantis Šarūnas Ščerbakovas sako, kad pirmą kartą su tautiniu kostiumu susipažino Marijampolės Sūduvos gimnazijos folkloro ansamblyje "Klevelis".

"Tačiau išpuoselėtą, tvarkingą ir labiau scenai pritaikytą tautinį kostiumą apsivilkau būtent ansamblyje "Nemunas", – teigė vaikinas.

Paklaustas, ar tautinis kostiumas turi vieną patį svarbiausią atributą, Š.Ščerbakovas susimąstė: "Ar tai būtų žemaičių klumpės, ar margaspalvės skaros, ar išskirtiniai aukštaičių moterų nuometai, tamsių spalvų Klaipėdos krašto kostiumo akcentai, suvalkiečių prijuostės, stebinančios savo margumu ir raštų gausa, ar languoti dzūkų kostiumai ir siuvinėtos prijuostės – visi drabužiai sudaro vieną, išskirtinę ir be galo sielai artimą tautinio kostiumo visumą."

O kur dar juostos, apavas, vyriškos skrybėlės ar sermėgos, karūnos, gintariniai karoliai ar vasarą merginų galvas puošiantys įvairiaspalviai gėlių vainikai. Pasak Š.Ščerbakovo, išskirti vieną, svarbiausią, atributą būtų neteisinga.

"Palyginčiau tai su Lietuvos etnografiniais regionais – Suvalkija, Dzūkija, Žemaitija, Aukštaitija ir Mažąja Lietuva – visi regionai saviti, įdomūs, svarbūs ir be galo reikalingi", – neabejoja pašnekovas.

Būtina sudominti jaunimą

Š.Ščerbakovo įsitikinimu, "Nemunas" lietuviškas tradicijas puoselėja koncertuose pirmiausia atlikdamas liaudies muziką, šokius ir dainas. Kiekvienas, atėjęs į "Nemuną", taip pat turi galimybę pažinti iš kartos į kartą perduodamus senuosius papročius, tapti šalies gyvosios istorijos dalimi.

"Svarbu ir tai, kad liaudies dainos skamba ne tik scenoje – bene kiekviena šventė ar ansamblio narių jaukus pasisėdėjimas prie laužo baigiasi darniais liaudies dainų akordais", – kalbėjo Š.Ščerbakovas.

"Nemuno" pirmininko nuomone, tautinis kostiumas formuoja viso ansamblio įvaizdį visuomenėje: "Bene pirmas dalykas, kurį išmoksta naujieji nariai, – meilė ir pagarba tautiniam kostiumui. Apsivilkęs jį supranti, koks atsakingas tampa tavo vaidmuo visuomenėje, todėl privalai pasitempti ir išdidžiai dėvėti tautinį drabužį."

Š.Ščerbakovas tautinį kostiumą vertina kaip unikalų kultūrinį palikimą, istorinį Lietuvos paveldą. "Reikia ieškoti naujų būdų, kaip jaunajai kartai sumaniai atskleisti ne tik kostiumo grožį, bet ir jo evoliuciją, istoriją, vaidmenį kasdieniame žmogaus gyvenime", – teigia vaikinas.