Knygas dievinanti mergina jų nepamiršta net kelyje

Skaitau ir keliauju – taip save pristato Greta Volosevičiūtė. Veikli mergina per mėnesį perskaito ir parašo bent kelių knygų įtraukiančias apžvalgas. Su literatūra ji nesiskiria ir kelionių metu, net kai keliavo Šv.Jokūbo keliu. "Nespraudžiu savęs į rėmus, skaitau tai, ką tuo metu noriu. Tai gali būti tiek popsinis romanas, tiek rimtas, solidus kūrinys", – šypsosi ji.

Skaitė nuo trejų

Išties, G.Volosevičiūtės perskaitytų knygų bagaže rasime visko – skatinančių gilius apmąstymus, verčiančių kvatotis ir spaudžiančių ašarą romanų. Mergina nemano esanti knygų snobė – juk aktualūs gali būti ir sudėtingo, ir lengvo turinio romanai.

"Kol kas nemokame keliauti laiku, tad nežinome, kiek popsinėmis šiandien vadinamų knygų ateityje bus skaitoma mokyklose. Galbūt jas žmonės cituos įvairiose gyvenimo situacijose, o kai kurios net virs klasika? – svarsto ji. – Juk kad taptų populiarios, knygos visų pirma turi būti aktualios. Žmonės literatūroje dažnai ieško komforto ar žinių apie praeities įvykius, kurie mus ištiko ir šiandien. Arba, atvirkščiai, ieškoma istorijų, kad galima būtų atitrūkti nuo realybės. Yra tekę skaityti apie tai, kad karo metu getų bibliotekose populiariausi būdavo būtent lengvi, meilės ar nuotykių romanai. Visais laikais žmonės nuo negandų ar sunkumų bėgdavo imdami knygą į rankas."

Prie Gretos meilės knygoms daug prisidėjo jos mama, vaikystėje pasakodavusi dukrai istorijas, jai skaitydavusi. Kita vertus, ir pati mergina nuo mažens rodė išskirtinį polinkį skaityti. "Buvau ramus vaikas, pati sau susirasdavau veiklos. Šeima iki šiol nesupranta, kaip aš išmokau skaityti – niekas šalia nesėdėjo ir neaiškino, kuo viena nuo kitos skiriasi raidės. Visai neseniai su mama skaitinėjome senus laiškus ir radome manuosius, rašytus jai iš kaimo, kai man buvo treji. Panašu, kad aš jau tada skaičiau. Tad labai džiaugiuosi, kad tekstas ir žodis mane lydi beveik visą gyvenimą", – sako ji.

Nors mergina skaitomų knygų pagal žanrą griežtai neskirsto, jai labai patinka istoriniai romanai. O svarbiausia – tvirti, įdomūs, nei laiko, nei negandų nepalenkiami personažai. "Būtent dėl šios priežasties knygų žanras man neatrodo toks svarbus – jei patiks veikėjai, patiks ir kūrinys. Juk būtent jie kuria istoriją ir dramą", – pastebi pašnekovė.

Knygos, palietusios širdį

Knygų apžvalgas G.Volosevičiūtė rašo jau daugiau nei dešimtmetį – daugmaž nuo 2009-ųjų. Pastaruoju metu mergina perskaito po 7–9 knygas per mėnesį. Norėdama išsirinkti, ką skaityti, ji neretai vadovaujasi populiaria "Goodreads" platforma, kurioje viso pasaulio skaitytojai vertina skaitytas knygas.

Visais laikais žmonės nuo negandų ar sunkumų bėgdavo imdami knygą į rankas.

Greta pasakoja rašanti visų iki pabaigos perskaitytų knygų apžvalgas. "Tai tapo tarsi mano perskaitytų kūrinių dienoraščiu – apžvalgos mano rašomame tinklaraštyje sugula dėl manęs pačios. Jei knygą dėl kokios nors priežasties numetu, trumpai aprašau, kodėl taip įvyko. Nemanau, kad vertinti kūrinį, jo nepabaigus, būtų teisinga. Juo labiau – rašyti apžvalgą", – mano ji.

Vis dėlto skaitomas knygas pašnekovė dažniausiai pabaigia. Nemažai jų Gretai sukėlė audras minčių. Viena tokių – Margaret Atwood "Liudijimai", pasakojanti apie distopinį pasaulį, kurį valdo teokratinis Gileado režimas. "Dar daugiau minčių sukėlė lietuvių autoriaus Dainiaus Vanago distopinis romanas "Oderis", kuriame tarp eilučių, o kartais ir gana tiesmukai kalbama apie šių dienų aktualijas ir įvykius mūsų šalyje ar kaimyninėse valstybėse. Iš pradžių ši knyga mane glumino, vėliau šokiravo, o tada linksėjau galva ir skaitydama žymėjausi patikusias citatas", – atskleidė ji.

Knygas mylinti mergina juokėsi niekada neskaičiavusi, kiek jų iš viso turi. Be to, dalis G.Volosevičiūtei priklausančių knygų yra, kaip sako, išėjusios pasivaikščioti. Vienos – pas drauges, kitos atsidūrė pas sesę ar mamą. Sako, kad dabar jai visiškai nebegaila skolinti knygų, kaip būdavo anksčiau, gali net jas padovanoti. Jei jau pageidauja, kad knyga sugrįžtų, taip ir pasako. Norimus perskaityti romanus mergina taip pat neretai skolinasi iš draugų ar bibliotekos. Tačiau jei knyga širdyje palieka didelį pėdsaką, stengiasi įsigyti ir savo kopiją.

Į kelią – su skaitykle

Be skaitymo, mergina turi ir daugiau aistrų. Viena jų – kelionės. Ikipandeminiu laikotarpiu ji bent tris kartus per metus išvykdavo trumpų išvykų, o kartais tiesiog mesdavo darbus ir leisdavosi į kelių mėnesių kelionę. Keliaudama ji neapleidžia ir skaitymo.

Aistra: ikipandeminiu laikotarpiu Greta bent tris kartus per metus vykdavo trumpų išvykų, o kartais tiesiog mesdavo darbus ir leisdavosi į kelių mėnesių kelionę. / Asmeninio archyvo nuotr.

"Vis dėlto į keliones fizinių knygų neimu dėl apimties ir svorio, nes dažniausiai keliauju tik su kuprine. Tačiau turiu knygų skaityklę, kurią vos įsigijusi pakrikštijau Amazone – ji puiki kelionių draugė. Galiu skaityti ir saulėje, ir tamsoje. Ji niekam netrukdo, sveria nedaug, baterija kone amžina, o knygų telpa begalės", – džiaugiasi pašnekovė.

Prieš kelerius metus mergina išsiruošė į Šv.Jokūbo kelią – garsų piligriminį maršrutą į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje. Beveik 800 km kelią piligrimai pėsčiomis paprastai nukeliauja per mėnesį. G.Volosevičiūtė pasakoja šios kelionės metu skaičiusi lengvas, neįpareigojančias knygas. "Skaitydavau tik vakarais, kai niekam kitam jėgų jau nerasdavau, arba eidama, kai kepindavo saulė ir reikėjo kažkur nukreipti mintis. Tai labai padėjo. Žinoma, eiti ir skaityti įmanoma tik keliaujant lygiu žvyrkeliu arba laukais", – atskleidė ji.

Tad Greta mėgsta ne patogias, "viskas įskaičiuota" tipo keliones, bet tokias, kuriose kartais tenka pakovoti su savimi? Anot pašnekovės, jai išties svarbesni ne patogumai, bet patirtys. "Kiekvienas renkasi pagal save. Aš verčiau keliausiu išleisdama mažiau pinigų, apsistodama pas vietinius, susirasiu bičiulių. Beje, keliaudama spėjau surasti draugų visam gyvenimui. Vieni iš jų keliavo Šv.Jokūbo keliu norėdami išbandyti jėgas, kiti dėl – psichologinių ar religinių priežasčių. Visi kelyje tampa atviresni, tad susidraugauti gerokai lengviau. Su vienu anglu, su kuriuo kartu pasiekėme Kompostelos Santjagą, iki šiol susirašome. Tikiu, kad, atlaisvėjus karantino sąlygoms, susitiksime. Taip pat nematau prasmės mokėti už prabangius viešbučius. Man svarbiausia – vieta išsimiegoti, maistas ir dušas. Na, ir dar geri žmonės aplink. Tiek kelionėse ir pakanka", – šypsosi ji.

Pasak pašnekovės, viena įsimintiniausių jos kelionių buvo išvyka į Sakartvelą. "Kai tik buvo galima įsigyti pirmuosius bilietus iš Vilniaus, ketvirtadienį juos nusipirkau, o pirmadienį jau viena stovėjau Kutaisio oro uoste ir sukau galvą: kas dabar bus? Tačiau po penkių minučių autobuse iš oro uosto susipažinau su žmonėmis, su kuriais visas atostogų dienas kartu ir keliavome, – pasakoja ji. – Įspūdinga buvo ir devynias savaites trukusi kelionė po Šiaurės Ameriką. Vis dėlto šioje kelionėje buvau priklausoma nuo kitų žmonių, tad jos vertinti kaip geriausios ir įdomiausios negaliu. Tačiau kai kurie vaizdai, pavyzdžiui, Braiso kanjonas Jutos valstijoje ar Niujorko žiburiai, tiesiog atėmė žadą."

Literatūra įkvepia tapyti

Tai dar ne visi G.Volosevičiūtės pomėgiai. Mergina turi talentą tapyti. Įdomu tai, kad ji kuria daug dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukusius skirtukus, įkvėptus knygų personažų. Anot pašnekovės, šis hobis šiuo metu yra šiek tiek pristabdytas. Tačiau merginai labai maga prie jos sugrįžti, nes galva jau ūžia nuo idėjų gausos.

"Tik neseniai suvokiau, kad visi mano hobiai labai lengvai suderinami. Skaitydama galiu keliauti, kelionėse galiu piešti ir rašyti. Fantastiška pomėgių puokštė, ar ne?" – juokiasi ji.

Kadangi Greta rašo tinklaraštį, kuriame dalijasi knygų apžvalgomis, sekėjai neretai prašo jos patarimų ir rekomendacijų. G.Volosevičiūtė tokiu atveju stengiasi pateikti teminius sąrašus. Pavyzdžiui, knygos apie stiprias moteris, maistą, karą, meną. Taip skaitytojams lengviau patarti, kokiomis knygomis jiems būtų verta pasidomėti.

O jei kas nors dabar paprašytų rekomendacijos, kokią knygą Greta pasiūlytų? "Pirmiausia į galvą šovė dviejų knygų pavadinimai. Pirmoji – Maggie O'Farrell "Hamnetas". Tai nepaprastai gražiai parašytas romanas apie Williamo Shakespeare'o šeimą ir jo kūrybą. Labai stipri knyga su ypatingais veikėjais, liečianti skaudžias temas. O kita – Jhumpa Lahiri "Bendravardis". Tiesiog negaliu nerekomenduoti šios knygos. Tai lėto skaitomas romanas apie emigrantų šeimą, Indijos kultūrą, tėvo ir sūnaus ryšį. Ši graži knyga yra išleista jau seniai, tad daugelio pamiršta. O aš pati ją skaičiau šiemet. Tad įspūdingų kelionių knygų puslapiais ir ne tik jais!" – linkėjo skaitymą dievinanti mergina.

G.Volosevičiūtės knygų dešimtukas:

"Mergina su perlo auskaru" || Tracey Chevalier

"Haris Poteris" (visos septynios dalys) || J.K.Rowling

"Brodekas" || Philippe Claudel

"Mažmožių dievas" || Anundhati Roy

"Vėjo šešėlis" || Carloz Ruiz Zafon

"Vėtrų kalnas" || Emily Bronte

"Aklumas" || Jose Saramago

"Tūla" || Jurgis Kunčinas

"Laukinė" || Cheryl Strayed

"Visas gyvenimas" || Robert Seethaler



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių