- Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klasikinės muzikos mėgėjai tikrai žino Felixą Mendelssohną ar Robertą Schumanną, bet ne visi žino, kad F. Mendelssohno sesuo Fanny ar R. Schumanno žmona Clara taip pat buvo kompozitorės.
Kad galėtų pristatyti savo kūrybą, XVII–XX a. pr. moterims tekdavo įveikti milžiniškas kliūtis ar užsiimti nelabai jas traukiančiais dalykais. Pavyzdžiui, kaip pasakojama Annos Beer knygoje, Barbara Strozzi vyrams dainuodavo erotines dainas.
B. Strozzi – erotinių dainų vyrams atlikėja
Istorijos apie moteris kompozitores atgulė į naują rašytojas A. Beer knygą, kurioje pasakojama apie pamirštas klasikinės muzikos kūrėjas. Knygoje autorė pasakoja apie priemones, kurių per šimtmečius ėmėsi moterys, kad būtų pripažintos ar tiesiog išgirstos vyrų užimtoje sferoje. Knygoje analizuojama moterų kūryba nuo XVII a. A. Beer JAV nacionaliniam visuomeniniam radijui pasakoja, kad tuomet moterims teko įveikti milžiniškus barjerus, kad galėtų pasauliui pristatyti savo kūrybą.
„Kiekviena iš moterų kūrėjų turėjo surasti strategiją, kaip įveikti toje epochoje egzistavusį seksiszmą. Manau, iki šiandien moterims kūrėjoms labai sunku. Sunku skaityti XIX a. užrašytas C. Schumann mintis, kur ji teigia, kad negali būti kompozitore, nes moterų kompozitorių tiesiog nėra, tad neverta nė bandyti“, – kalba A. Beer.
Moterų kompozitorių buvo kur kas anksčiau nei gyveno C. Schumann, tačiau jas buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Pavyzdžiui, viena tokių – baroko laikų kompozitorė Barbara Strozzi.
„B. Strozzi buvo moteris paslaptis. Ją užaugino Giulio Strozzi, kurio pavardę ji ir pasiėmė. Jis Venecijoje buvo žinomas pasileidėlis, tačiau kartu – poetas ir meno mėgėjas. Tad Barbara nuo mažens buvo mokoma muzikos ir buvo auklėta kaip dainininkė – ji vyrams atlikdavo erotines dainas. Taip jai buvo sukurta galimybė dainuoti, bet svarbiausiems rėmėjams ji turėjo teikti ir sekso paslaugas. Įdomu tai, kad ji, nors ir moteris, turi daugiau atspausdintų savo muzikos kūrinių nei bet koks kitas kompozitorius XVII a.“, – pasakoja rašytoja.
F. Mendelssohn muzika – tik ornamentas
Kita ne mažiau talentinga A. Beer knygoje aprašoma kompozitorė – F. Mendelssohn Hensel, žinomo kompozitoriaus F. Mendelssohno sesuo. Nors brolis ir sesuo įgijo tą patį muzikinį įsilavinimą ir Fanny jau kūrė sudėtingus kūrinius, muziko keliu išskirtinai buvo skatinamas eiti jos brolis.
„Kai Fanny buvo 14 metų ir jos tėvas grįžo iš verslo kelionės, jis dešimtmečiam Felixui ir keturiolikmetei Fanny parvežė dovanų. Felixas gavo užrašų knygelę ir parkerį – tam, kad sukurtų savo pirmąją operą. Fanny, kuri jau tuomet rašė itin sudėtingus muzikinius kūrinius, gavo papuošalą. Jai buvo pasakyta, kad muzika jos gyvenime gali būti kaip ornamentas, kokiais savotiškai būna papuošalai, bet šis ornamentas gali egzistuoti tik jos namuose, būnant žmona ir motina“, – kalba A. Beer.
Nors brolis pripažino sesers talentą, jis, kaip ir tėvas, prieštaravo ir draudė Fanny eiti į viešumą ir pristatyti savo kurtą muziką. Ji klausė savo tėvo ir brolio maždaug iki 40 metų. Paskui ji parašė broliui laišką, kad labai nori pasauliui pristatyti savo muziką. Deja, Fanny labai greitai mirė taip ir nesulaukusi pripažinimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais1
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...