Klausimai miestams

1972 metais pasirodžiusi Italo Kalvino (Italo Calvino) knyga „Nematomi miestai“ tuometinėje Italijos literatūroje buvo absoliuti naujovė, gimusi iš rašytojo pažinties su prancūzų literatūra ir su struktūralizmo, „kombinuotosios literatūros“ idėjomis. Poetine dvasia spinduliuojantis romanas buvo apdovanotas prestižine Premio Feltrinelli premija.

Dorotėja, Anastazija, Dzora, Maurilija, Hypatija, Chloja, Olivija, Aglaura, Melanija... Apie penkiasdešimt penkis moterų vardais pavadintus miestus Kublai Chanui pasakoja keliautojas Markas Polas. Tų miestų nėra. Jie egzistuoja Marko galvoje, bet didysis totorių imperatorius „jauno venecijiečio klausosi kur kas smalsiau ir įdėmiau negu kitų savo pasiuntinių ar tyrinėtojų“. Nors „nebūtinai tiki viskuo, ką Markas Polas pasakoja regėjęs miestuose, kur lankėsi su diplomatinėmis misijomis“, iš jo žodžių, gestų ir simbolių imperatorius atmintyje dėlioja savo imperiją...

Pasak I.Kalvino, „Nematomi miestai“ atsirado iš kelionių užrašų, atsiminimų apie aplankytas vietas, patirtų įspūdžių apibendrinimų. Miniatiūrines paraboles, mikroistorijas jungia du žmonės – klau