„Klaipėdos galerija“: nuo akvarelių iki keramikos

„Klaipėdos galerija“ vieną po kitos atidarė dvi naujas parodas – akvarelių ir keramikos. Užsukime pasižvalgyti.

Naujas žemiškas menas

„Klaipėdos galerijoje“ Bažnyčių gatvėje iki birželio pabaigos vieši 5-oji Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris 2011“. Klaipėdiečiams pristatomi šios parodos dalyvių – 27-ių lietuvių autorių – keramikos darbai. „Nedažna proga pasidairyti po Lietuvos keramiką, įvertinti jos įvairovę. Tikrai karšta paroda – karštam vasaros vakarui“, – šypsojosi „Klaipėdos galerijos“ direktorė Violeta Jusionienė.

Šiuolaikinės keramikos paroda atvežta iš Kauno, kur ją jau penktą kartą inicijavo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus keramikų sekcija. Anot rengėjų, parodos tikslas – gilintis į baltiško (ir ne tik) molio meno ištakas, sekti šiuolaikinius keramikus vienijančias ir skiriančias tendencijas. Taip pat – suvienyti Estijos, Latvijos ir Lietuvos keramikus, pabrėžti jų kultūros bendrumą ir trapumą. Mažos kaimyninės valstybės brangina savo istorinę praeitį ir trokšta ateities kartoms išsaugoti savas kultūrines vertybes, kad jos neišnyktų plačiose pasaulio kultūrų erdvėse.

Šiemetėje parodoje Kaune dalyvavo daugiau nei 80 autorių iš trijų Baltijos valstybių bei Rusijos ir Švedijos. Klaipėdą pasiekė svarbi parodos dalis – lietuvių autorių ekspozicija – gausi, įdomi ir temų, ir medžiagos, ir atlikimo technikos įvairove. Parodoje eksponuojamas menas nelieka abejingas supančiai tikrovei, skirtingų kartų ir tradicijų autoriai tiesia kelius į keramikos – labai seno ir žemiško meno – pasaulį. Nuo sunkaus molio iki trapaus porceliano, nuo aštrių socialinių temų iki abstrakcijos – kiekvienas lankytojas ras, kuo pradžiuginti akį. Juolab kad daugelis darbų kurti specialiai šiai parodai. Būryje dailininkų, dalyvaujančių joje, – ir talentinga Klaipėdos keramikė Daiva Ložytė.

R.Borisovo Rytprūsiai

O „Klaipėdos galerijos“ filiale Herkaus Manto gatvėje iki liepos veikia Romano Borisovo akvarelių paroda „Mano Rytprūsiai“.                                       

Nuolat migruojantis tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus dailininkas su didžiule atsakomybę fiksuoja lietuvišką ir vokišką Rytų Prūsijos (Mažosios Lietuvos) kultūrinį, istorinį paveldą. Dailininkas kruopščiai ir atsakingai akvarelėse įamžiną seną mūrą, dar išlikusias plytas, architektūrinius akcentus. Gamtai, peizažui skiria antraeilį vaidmenį, tik įliedamas seno ąžuolo kamieną, dar labiau sustiprina praeities motyvą. Kruopščiai ir preciziškai fiksuoja šiai dienai išlikusias detales, tarsi bijodamas pažeisti realybę, nepagražindamas lieja įtrūkusias plytas, laiko suniokotą architektūrą, seną mūrą apaugusias samanas, ištuštėjusias bažnyčias, apgriuvusių pilių siluetus... Naudodamas monochromines spalvas,  lengvai be vargo, vandeniu ir dažais jis meistriškai sustabdo praeities akimirkas. Akvarelėse dominuoja pilka ir raudonų plytų spalvos, įtaigiai jaučiama gamtos ir paros laiko kaita. Šešėliai  darbams suteikia paslapties, nerimo, leidžia pajausti vasaros karštį ar sustingusios žiemos šaltį. Kai kuriose akvarelėse atsiranda paaiškinimai ir užrašai. Tai asmeniškas autoriaus situacijos paaiškinimas ar požiūris į sustabdytą akimirką,  realybę ir bejėgiškumą ką nors pakeisti. 

Romantiškos R.Borisovo akvarelės alsuoja praeitimi, kol dar nepalietė civilizacijos ranka, žiūrovas gali atidžiai studijuoti Rytų Prūsijos istorinę architektūrą, mėgautis meistriška autoriaus technika.