Užkulisiai

Klaipėdiečiai pakėlė sunkią „Seas“ naštą

Nepaisant patirtų sunkumų, festivalio organizatoriai klaipėdiečiai – Sonata ir Henrikas Žižiai, Nijolė Laužikienė, Goda Giedraitytė, Marius Gedvilas, Darius Vaičekauskas ir dailininkas Anatolijus Klemencovas – džiaugiasi pirmuoju moderniojo meno kūdikiu - „Seas“. Nerijaus JANKAUSKO nuotrauka

Jūros šventės dienomis Klaipėdos laivų remonto įmonės teritorijoje vykęs moderniojo meno festivalis „Seas“ visomis prasmėmis buvo pirmas uostamiesčio menininkų žingsnis į uždraustą žemę. Klaipėdiečiai ne tik išbandė savo jėgas tarptautiniame Adrijos ir Baltijos šalis jungiančiame projekte, prisišaukė modernių menų dvasią į uostamiestį, patyrė tarptautinio bendradarbiavimo pliusus ir minusus, bet ir atvėrė kelius į iki tol mažai žinomas egzotiškas laivų remonto įmonės žemes.

Apkaltino lietuvius

Tačiau įsibrauti į apleistą teritoriją, iškelti joje „Seas“ vėliavą, apgyvendinti ją menais, prisijaukinti senus pastatus ir kranų skeletus, kovoti su gaisrininkų vėjų malūnais pasirodė lengviau, negu susidraugauti su Europos moderniojo meno ambasadoriais pasiskelbusia tarptautine organizacija „Intercult“, į Klaipėdą atvežusia skambiomis ir spalvingomis draugystės, bendradarbiavimo deklaracijomis padabintą „Seas“ projektą.

Šeši „Seas“ koordinacinės klaipėdiečių grupės nariai patirtį dirbti su projektu ir „Intercult“ vadina šiek tiek netikėta, tačiau labai vertinga.

„Intercult“ vadovas Krisas Toršas interviu po festivalio vienam Lietuvos dienraščiui pareiškė, kad klaipėdiečiai „Seas“ dalyviams nesuteikė tinkamų darbo ir gyvenimo sąlygų.

„Neištesėti pažadai – labai skausmingas dalykas“,- guodėsi K.Toršas, lietuvius kaltinęs išdidumu ir įsivaizdavimu, jog Lietuvos kultūra labai aukšto lygio. „Intercult“ vadovas klaipėdiečiams prikišo nesugebėjimą koordinuoti veiksmus, o Kultūros skyriui – slėpus žinojimą apie gresiančius sunkumus su gaisrininkais.

Vadovas užsimiršo

Apie šio nelengvo, tačiau įdomaus renginio užkulisius savaitę be poilsio plušėjusi šešiolikos klaipėdiečių komanda nebūtų prabilusi, jeigu ne K. Toršo akibrokštas. Šį pirmadienį susirinkę aptarti jau praėjusio festivalio rengėjai negalėjo atsistebėti „Intercult“ vadovo neobjektyvumu.

Jie pasakojo, kad K.Toršas pats visiškai nesirūpino sutarties sudarymu, iki paskutinės minutės atidėliojo jos pasirašymą. Organizatorių teigimu, buvo akivaizdu, kad apie didžiulę patirtį skelbęsi „Intercult“ atstovai iš tiesų nebuvo pasirengę tokiam darbui, o iki tol deklaruotas bendradarbiavimas tebuvo tušti žodžiai.

Pasak kalbėjusiųjų, užsieniečiai iš aukšto žvelgė į vietos organizatorius ir menininkus, kaltino juos, kad rodo per mažai dėmesio: esą, neiškvietinėjo jiems taksi ir nevežiojo picų. Nepageidavo, kad vietos menininkai lankytųsi festivalio klubu paskelbtoje kavinėje ir bendrautų su užsienio menininkais, atsisakė vieno projekto, į kurį jau buvo sukviesti Klaipėdos menininkai. Todėl klaipėdiečiams patiems teko inicijuoti vietinių menininkų projektus. Vietoje žadėtų 7 projektų uostamiestyje buvo parodyti 6.

Tapo triušiais

„Viskas buvo nuspręsta už mus. Mes tapome eksperimentiniais triušiais“,- sakė klaipėdiečiai „Seas“ organizatoriai, nesitikėję, kad vietoje jie patys privalės kurti projektų scenografijas, o kvalifikuoti garso operatoriai, kurių primygtinai reikalauta, turės laidyne išlyginti 300 kvadratinių metrų flyzelino. Iki paskutinės akimirkos vėlavo informacija apie rodomus užsienio projektus. Kai ji buvo atsiųsta ir merginos dauginimo aparatu atspausdino 400 lapų, paaiškėjo, kad žinios pasenusios – visus tekstus užsieniečiai suplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę, o vėliau teigė, kad trūko informacijos apie jų projektus.

Anot savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Nijolės Laužikienės, „Seas“ projektas buvo pirmas „Intercult“ bandymas bendradarbiauti su naujomis Europos Sąjungos šalimis. Akivaizdu, kad „Intercult“ neįvertino specifinės situacijos. Pasak N.Laužikienės, stebino europiečiais save vadinančių žmonių bendravimo tonas. „Manėme, kad esame partneriai, tačiau iš tiesų „Intercult“ atstovai į mus žvelgė iš aukšto. Sprendė problemas, sukeldami stresą ir įtampą - tokios taisyklės mums nebuvo priimtinos. Tačiau, nepaisant to, patirtis – didžiulė. Iki šiolei Klaipėdoje tokio modernaus meno projekto dar nebuvo. Ta patirtis, kurią įgijome, padės vėliau, žinosime, kad darbui su užsienio šalimis reikalingi labai griežti ir aiškūs susitarimai“,- kalbėjo N.Laužikienė.

Jautė „klizmą“

„Stengiesi su žmonėmis būti nuoširdus, daryti jiems gera, o jauti nuolatinę „klizmą“,- sakė vienas „Seas“ organizatorių Marius Gedvilas. Kito organizacinės grupės nario - Dariaus Vaičekausko teigimu, K.Toršas nepagalvojo, kad po šio festivalio šleifo su juo ar jo komanda kas nors nenorės dirbti arba apie juos pasklis negražūs gandai.

„Solo projektų“ vadovas Henrikas Žižys apgailestavo, kad K. Toršas nesugebėjo pamatyti gerų dalykų, kuriuos padarė klaipėdiečiai. Jam nerūpėjo nei natūralioje aplinkoje profesionaliai ir originaliai įrengta scena, pro kurią kiaurai matėsi plaukiantys laivai, nei klaipėdiečių menininkų projektai. Anot H.Žižio, visos klaipėdiečių klaidos, kurias minėjo K.Toršas, gali būti adresuotos jam pačiam. Jos byloja apie paties „Intercult“ vadovo nesugebėjimą pasakyti „aš nežinau“.

Pribloškė nepagarba

„Seas“ projekto Klaipėdoje koordinatorę Godą Giedraitytę pribloškė „Intercult“ komandos nepagarba klaipėdiečių darbui, žmonėms, kurie arė negailėdami savęs, ir visiškas nebendravimas. „Tas straipsnis buvo tarsi šlapias skuduras per veidą. Manau, kad tų užkulisinių dalykų nedera viešinti. Visiškai absurdiškas jo pasakymas, kad Vilniuje šis projektas būtų įgyvendintas geriau. Režisierius Gintaras Varnas sakė, kad „Seas“ Vilniuje niekada nebūtų įgyvendintas. Ir todėl, kad sostinėje nėra panašios vietos, ir dėl klaipėdietiško idealizmo. Suprasčiau tokio straipsnio prasmę, jeigu mes būtume ko nors neįvykdę. Tačiau viską padarėme idealiai tiek, kiek buvo įmanoma“.

Pasak N.Laužikienės, kurios iniciatyva „Seas“ projektas pasiekė Klaipėdą, vis dėlto džiugu, kad jis buvo įgyvendintas. Anot Kultūros skyriaus vedėjos, tai - rimtas ir drąsus žingsnis į priekį, pristatant Klaipėdoje modernųjį meną. „Kiekvienas renginys turi savo virtuvę, savo užkulisius. Tačiau jeigu rezultatas pasiektas, niekada apie tai nekalbame, tai lieka tik tarp organizatorių. Įvairiapusiškos partnerystės, pagalbos, supratimo visais klausimais tikėjomės ne tik iš „Interculto“, bet ir iš kolegų vilniečių, „Menų spaustuvės“, kurie mums šį projektą pasiūlė. Tačiau draugiško peties nebuvo. Iš vilniečių pusės sulaukėme ne visiškai pagrįstų reikalavimų, keistos kontrolės - kuo ir ar pakankamai maitinsime tautiečius iš sostinės, kur apgyvendinsime“,- sakė N.Laužikienė.