- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
-
Kinijoje – R. Tumino spektaklio „Faustas“ premjera
Gruodžio 6–8 d. Nandžingo „Poly“ teatre surengta režisieriaus Rimo Tumino spektaklio W. Goethe‘s „Faustas“ pasaulinė premjera. Ją architektės Zahos Hadid projektuotame teatre stebėjo daugiau kaip tūkstantis žiūrovų.
Režisierius liko ištikimas savo estetiniam teatrui, neperkrautai scenai, veiksmo ar žodžio jėgą sustiprinančiai muzikai, kaip ir ilgamečiams bendražygiams. Pagrindinis scenografijos akcentas – didžiulis juodas kubas, simboliškai vaizduojantis Fausto biblioteką ir žmonijos išminties saugyklą, dangų ir pragarą, pasaulio veidrodį ir juodąją skylę. Jį sukūrė scenografas Adomas Jacovskis. Scenografiją papildė kompozitoriaus Fausto Latėno muzika. Vienur ji – šviesi ir jausminga, linksma ir žaisminga, kitur – ūmi ar žudanti.
Nuo pat repeticijų pradžios su kinų aktoriais dirbo R. Tumino duktė, režisierė Gabrielė Tuminaitė, vėliau komandą papildė kostiumų dailininkė Olga Filatova Kontrimienė ir jos asistentė Jekaterina Gigorjeva, choreografė Vesta Grabštaitė, muzikinės dalies instruktorius Tadas Šumskas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas ir jo asistentas Povilas Laurinaitis, vertėjas ir režisieriaus asistentas Vytis Silius.
Kinijos teatralams ir žiūrovams R. Tumino vardas gerai žinomas. Daugelis jų matė ankstesnius režisieriaus spektaklius: „Maskaradą“, „Madagaskarą“, „Tris seseris“ ar Maskvos Vachtangovo teatre pastatytą „Eugenijų Oneginą“. Šiame spektaklyje pagrindinius vaidmenis kūrė Kinijos teatro ir kino žvaigždės. Faustą vaidino Yin Zhusheng, Mefistofelį – Liao Fan.
Nepaisydamas nei kalbinio barjero, nei skirtingų mokyklų, režisierius su aktoriais surado bendrą kalbą. Viename interviu R. Tuminas minėjo, kad buvo sužavėtas, kaip kinų aktoriai panyra į savo vaidmenį: „Jei lietuvių aktoriai kažko nesupranta, jie negali pradėti vaidinti, nes jiems reikalingas pagrindas. O kinai tiesiog vaidina. Galbūt jie ne visada supranta, kodėl kuria tokį charakterį, bet visada su atsidavimu pasitiki režisieriaus vizija.“
Po sėkmingos premjeros Nandžinge gruodžio 14–15 dienomis „Faustas“ bus rodomas Siane, 25–27 dienomis – Hangžou mieste, sausio 3–5 dienomis – Vuši mieste. Pirmasis spektaklio turas baigsis sausio 9–12 dienomis Pekine.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tolerancijos žmogaus apdovanojimas – P. Gritėnui, L. Donskio premija – V. Tarasovui
Sekmadienį 2020-ųjų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas įteiktas žurnalistui ir filosofui Pauliui Gritėnui, o Leonido Donskio premija – džiazo muzikantui ir režisieriui Vladimirui Tarasovui. ...
-
Mirė astrofizikas dr. A. Ažusienis
Sekmadienį, eidamas 92-uosius metus, mirė astrofizikas, gamtos mokslų daktaras Algimantas Ažusienis, pranešė Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija. ...
-
Vibruojantis sąjūtis: vaizdų ir garsų transformacijos1
Fotografinė terapijos forma yra viena iš daugelio vizualinės terapijos formų, kuri kai kada ieško ir randa jungtis, reikiamą paramą kitose vaizdo ar garso formose. Į fotografinę terapiją atsiremia tapyba ir muzika, tuomet į jos ra&scaron...
-
Darbo neturintys prancūzų kultūros darbuotojai užėmė Paryžiaus teatrą
Prancūzijoje darbo neturintys kultūros ir turizmo sektoriaus darbuotojai ketvirtadienį užėmė garsų Paryžiaus teatrą kairiajame Senos krante, reikalaudami didesnės vyriausybės paramos po metus trunkančios pandemijos, atėmusios iš jų pajamas...
-
O. Koršunovas operoje: panko avantiūra buržuaziniame mene1
"Visi mano pasisvečiavimai operoje buvo avantiūristiški", – sako režisierius Oskaras Koršunovas. Tačiau trys darbai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje, nepriklausomi pastatymai ir virtinė užsienio ...
-
Rašytojas H. Helgasonas – apie islandų istoriją ir tai, kodėl jie neišmoko valgyti silkės
Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusio romano „60 kilogramų saulės šviesos“ vertėja Jūratė Akucevičiūtė susitikimą su knygos autoriumi, islandu Halgrimu Helgasonu, buvo sutarusi Islandijos šiaurėje, mažame Siglufjorduro mi...
-
M. K. Čiurlionio natų redakcija – it atsargūs prisilietimai2
Lietuvos muzikos informacijos centras (LIMC) išleido du žymiausio Lietuvos visų laikų dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių natų leidinius, bendradarbiaudamas su jo kūrybos tyrinėtojais – p...
-
O. Koršunovo „Jelizaveta Bam“ – spektaklis, gimęs pogrindyje tikrąja to žodžio prasme1
Tai pats siurrealistiškiausias, keisčiausias, tačiau ir labai poetiškas režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis, gimęs ir rodytas po didžiąja Lietuvos nacionalinio dramos teatro scena. Taip, būtent po ta scena, kuri šiuo met...
-
Spektaklyje „Ryšys“ – gyvenimo ir vilties liudijimas mirties akivaizdoje
Netradicinį sezoną Nacionalinis Kauno dramos teatras siūlo dar vieną netradicinę premjerą. Jaunos režisierės Agnijos Leonovos spektaklis "Ryšys" pagal rusų dramaturgo Kirilo Fokino pjesę – tai spektaklio su mokslinės fantastik...
-
R. Krasninkevičius: niekada nėjau kito numintu keliu
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomas gausus Romano Krasninkevičiaus (1926–1996) kūrybinis palikimas – 150 linoraižinių, medžio, gumos, metalo ir kartono raižinių, piešinių, iš popieriaus juostelių audimo ...