„Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ savanoriai įnešė naujų spalvų Čekiškėje

Savanorių iniciatyva ir vaikų užsidegimas gražinti aplinką, kurioje gyvena, rodo puikius rezultatus. „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ projekte dalyvaujantys Lietuvos miestai ir miesteliai puošiasi naujais mažosios architektūros objektais.

Kiekvienoje vietovėje vaikai patys nusprendžia, ką ir kaip labiausiai reikia atnaujinti, ir entuziastingai ėmęsi darbo jau po keturių dienų dirbtuvių džiaugiasi rezultatais, rašoma pranešime spaudai.

Čekiškės miestelis Kauno rajone gali džiaugtis atnaujinta pagrindine aikšte – čia atsirado daugiafunkcis paviljonas-pavėsinė, lauko baldai bei dekoruotos sūpynės. Dirbtuvių metu vaikai ir projekto savanoriai taip pat išvalė, perdažė ir keramikine mozaika išdekoravo autobusų stotelę, taip pagrindinei miestelio aikštei suteikdami naujų spalvų.

Šių dirbtuvių koordinatorė Rūta Puodžiūtė džiaugiasi, kad procesas buvo labai kūrybiškas, vaikai ne tik aktyviai įsitraukė į diskusijas, bet ir entuziastingai darbavosi prie skirtingų objektų.

„Dirbome ir grupėse, ir bendrai, ir po vieną, kol ėmė ir gimė viena idėja po kitos – pirma kubas, tada daugiafunkcinis paviljonas, kurį pavadinome „torto dėžute“. Šis objektas gali tarnauti kaip pavėsinė, atsisėdimo vieta ir scena. Galbūt patys čekiškiečiai sugalvos dar galybę naujų funkcijų mūsų linksmajai „torto dėžutei“, – sako R. Puodžiūtė.

Savanoriai pasiūlė, kad paviljonas su stotele gali būti pagrindiniai aikštę formuojantys objektai ir turi turėti panašią formą ir bendrą dizainą. Taigi, kol projekto autobusiukas važinėjo į lentpjūvę, kol vyresnieji pjovė, kalė, matavo, skaičiavo, mažieji puolė pirma prie švitrinio popieriaus, o po to prie teptukų. Darbų eiga netikėtai padiktavo dar du prie pagrindinių objektų derėjusius sprendimus – sūpynes ir suolą-zigzagą.

„Dirbtuvių metu iš tiesų atsiskleidė kiekvieno vaiko unikalumas, charakterio ypatybės. Buvo labai įdomu stebėti, kaip jie drąsėja, ima tvirčiau reikšti nuomonę, tiesiai šviesiai pasako, kas patinka ar nepatinka. Kadangi dauguma vaikų buvo 16–18 metų, juos sudominti buvo rimtas iššūkis, tačiau, manau, kad mums pavyko. Noriu tikėti, kad, parodydami, jog jais pasitikime, klausdami jų nuomonės, patikėdami užduotis ir dirbant pasišnekučiuodami apie gyvenimą, jiems įžiebėme entuziazmo, veiklumo ir pasitikėjimo savimi“, – rezultatu džiaugėsi dirbtuves koordinavusi R. Puodžiūtė.

Dirbtuvėse dalyvavo 7 savanoriai ir beveik 20 vaikų ir jaunimo.