Kauno menininkų nuotykiai: humoras ir neišgalvotos istorijos

  • Teksto dydis:

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje veikia komiksų ir iliustracijų paroda, skirta vaikams ir humoro ir istorijų mėgėjams. Joje galima sutikti geraširdį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, paslaptingąjį teatro dailininką Liudą Truikį, patrakusiais augintiniais garsėjusį gamtininką Tadą Ivanauską.

Intriguojantys pasakojimai

Parodos autorė – Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus edukatorė, gidė Dalia Bieliūnaitė. Su muziejaus lankytojais ji dalijasi įkvepiančiomis menininkų gyvenimo istorijomis, padeda pažinti liaudies kūrybą ir, pasitaikius progai, iliustruoja smagiausias ir įdomiausias savo darbo akimirkas.

Idėja vaizdais papasakoti Kauno kūrėjų istorijas gimė po pažinties su muziejaus bibliotekos vedėja Violeta Karmalavičiene, asmeniškai pažįstančia daug miesto dailininkų. Kadaise dailininkų sąjungoje dirbusi moteris Kauno menininkais rūpinosi kaip tikra mama – kartais net sriubos išvirdavo. Bibliotekos vedėjai papasakojus apie sovietmečiu fabrikuose dirbusių menininkų nuotykius, atsirado pirmasis D.Bieliūnaitės komiksas „Kūryba gamyboje“. Jo herojai – Kauno įmonėse kūrę dailininkai, pagal kurių darbus buvo gaminami masiniai produktai: nuo statulėlių iki dirbtinių kraujagyslių.

2018 m. komiksas buvo išspausdintas meno žurnale „Į“, kurį pavartyti galima Kauno menininkų namuose. Po poros metų šiame žurnale atsirado jau kitos kartu su Daiva Juonyte ir Lina Buivydavičiūte kurtos iliustruotos istorijos „Žinomų kauniečių numylėtiniai“. Jose sutinkame rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą kartu su savo taksu Kauku... Kompozitoriaus Juozo Gruodžio šunis ir ožkytę, kuri visus nurungdavo kovodama dėl savo vietos ant sofos greta šeimininko... Scenografą L.Truikį, kalbinantį kaimynystėje gyvenančią voverę, dažnai užsukdavusią pasisvečiuoti... Skulptoriaus Juozo Zikaro šeimyną, kuriai priklausė ypatingo charakterio, ponių pėdkelnes žnaibiusi kalakutė. Ir, žinoma, gamtininko T.Ivanausko augintinius: varną Krumkelį ir meškėną Kukulį, apie kurių išdaigas buvo girdėjęs turbūt kiekvienas tarpukario kaunietis.

 Vaikams: katinas Rainys tampa panašus į vaivorykštę./ A.Butrimės nuotr. 

Iš kūrybos šaltinių

Tarsi vorai keliaudami parodos sienomis tolyn, aptinkame komiksą, kuriame pasakojama L.Truikio ir dainininkės Marijonos Rakauskaitės istorija. Kaune pradėjus statyti pirmąsias operas, dainininkų buvo ieškoma ir užsienyje. Pakviesta dainuoti Valstybės teatre, 1923 m. į Lietuvą atvyko Amerikoje gimusi ir augusi M.Rakauskaitė. Savo veržlumu ir elegancija ji išsiskyrė iš kitų operos solisčių ir greitai pavergė klausytojų širdis. Teatre Marijona susipažino su jaunu talentingu dailininku L.Truikiu. Tapusi jo gyvenimo drauge, dainininkė daug prisidėjo prie jo kūrybos.

Parodos autorė dirbo memorialiniuose šių kūrėjų namuose, tad, nupiešusi komiksą „Gyvenimus jungianti kūryba“, nutarė papasakoti ir apie scenografo vaikystę miškų apsuptoje Žemaitijos sodyboje.

D.Bieliūnaitė įsitikinusi: į muziejų atėjusiems lankytojams negalima pasakoti nuobodžių istorijų, nes jie daugiau niekuomet nebesugrįš. Kadangi įdomiausia klausytis apie žmones, panašius į save, ateinantiems vaikams būna smagu išgirsti apie tai, kuo dailininkai domėjosi, kai patys buvo vaikai. Iliustruota istorijos „Skambantys Žemaitijos miškai“ herojus augo apsuptas tankios girios ir ežerų, nuo kurių kylantis rūkas susipindavo su žemaitiškomis namiškių giesmėmis. Šis vaikystėje patirtas vaizdo ir garso vienovės įspūdis buvo toks stiprus, kad vėliau, kurdamas scenografijas operai, dailininkas vis bandydavo jį atkartoti.

D.Bieliūnaitė įsitikinusi: į muziejų atėjusiems lankytojams negalima pasakoti nuobodžių istorijų, nes jie daugiau niekuomet nebesugrįš.

Laukia legendinis Liamoris

Paskutinis parodos herojus – „Dailininko šuo“. Apie jį pasakoja iliustracijos tinklaraščio „Meškutis bibliotekoje“ autorės Aistės Mišinytės paveikslėlių knygelei apie M.K.Čiurlionio dailės galeriją.

Leidinyje mažiesiems patrauklia forma pasakojama apie seniai seniai, "prieš šimtą metų ir dar truputį", gyvenusį M.K.Čiurlionį. Jis labai mėgo tapyti, rašyti muziką, sekti pasakas. Kol menininkas kurdavo, jį saugodavo šunelis Liamoris, labai mielas ir nuoširdus sutvėrimas. Dabar šio šuniuko portretas – kaip ir kiti garsiojo dailininko paveikslai – saugomas M.K.Čiurlionio dailės galerijoje. Parodoje Liamoriukas kartu su savo šeimynykščiu katinu Rainiumi iššoka iš paveikslo ir laukia, kol vaikai nuspalvins ant galerijos sienos esantį jų atvaizdą. Tai mažieji meno mylėtojai Tautinės muzikos muziejuje gali daryti visą spalio mėnesį.


Kas? Paroda „Kauno menininkų nuotykiai“.

Kur? Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje (L.Zamenhofo g. 12).

Kada? Veikia iki spalio 29 d. Uždarymo dieną 12 val. vyks edukacinė programa.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių