Kasparas Uinskas: „Vien gabumais neišgarsėsi“

Jaunas, žavus, talentingas – taip dažniausiai apibūdinamas pianistas Kasparas Uinskas. Šią savaitę Klaipėdos koncertų salėje jis virpino klausytojų, rudens vakarais išsiilgusių romantikos, širdis. Prieš koncertą muzikas suspėjo pabendrauti su S.Šimkaus konservatorijos studentais.

Pašalino iš mokyklos

K.Uinskas mokytis muzikuoti pradėjo gimtuosiuose Druskininkuose. Tėvai dar dešimtmetį vaiką išsiuntė mokytis į sostinę – M.K.Čiurlionio menų gimnaziją. Pianistas prisipažino buvęs „sunkus“ vaikas, jam nelengva būdavo nusėdėti vienoje vietoje. Pakeitusi kelis kambario draugus, bendrabučio administracija galiausiai nusprendė jį apgyvendinti vieną. Nelabai sekėsi sutarti ir su mokytojais. „Mane pašalino iš mokyklos. Pasakė, kad iš manęs pianisto nebus, ir išsiuntė namo“, - pasakojo K.Uinskas.

Pusmetį taip ir gyveno – namuose, nė pats, nė tėvai nežinojo, ką toliau daryti.

Su tėčiu besisvečiuodamas Londone K.Uinskas užsuko į muzikos įrašų parduotuvę.

Ten išgirdęs skambant orkestrą, suprato – be muzikos negali gyventi.

Triuškinantis grįžimas

K.Uinskas mokslus tęsė B.Dvariono muzikos mokykloje.

Pianistas iki šiol pamena, kaip viename konkurse buvo pripažintas geriausiu ir įveikė visus M.K.Čiurlionio menų gimnazijos lyderius.

„Tai paskatino dar daugiau groti ir stengtis“, - sakė jis.

Pagrindinis prizas Šveicarijos Verbjė festivalyje, studijos Varšuvos F.Šopeno muzikos akademijoje, Niujorko Džiuliardo aukštojoje muzikos mokykloje – laimėjimai, kurie, anot K.Uinsko, pasiekti tik intensyviai dirbant.

„Daug kartų pastebėjau, kad vien gabumai nepadeda. Kad ir koks talentingas būtum, vis tiek turi atidirbti“, - tikino jis.

Aistra – F.Šopeno muzika

Klaipėdiečiams K.Uinskas grojo savo mėgstamiausio kompozitoriaus Frederiko Šopeno kūrinius. Anot pianisto, kartais atrodo, kad ne F.Šopeno kūriniai skirti fortepijonui, o pats fortepijonas – F.Šopenui.

-Kodėl Šopenas? Gal Jūs ir pats esate romantiškas žmogus? - paklausėme pianisto.

-Jau nuo vaikystės mane traukė ši muzika. Man ji atrodė natūraliausia ir labiausiai suprantama. Šopeno kūriniai, kuriuos aš groju daugelį metų, man visai nenusibosta. Aš juos grojau daugybę kartų ir vis randu ką nors nauja. Taip, man jo romantinė siela artima.

- Ar susitikimas su be- simokančiais muzikos Jums yra pirmasis?

- Man yra tekę bendrauti su mokiniais, bet niekada tiek nepasakojau apie save.

- Dažniausiai Jus apibūdina kaip labai talentingą. Ar kritikos irgi susilaukiate?

- Visi jos susilaukia. Didžiausių individualybių kritikos intervalas tarp teigiamų ir neigiamų pastabų yra didesnis. Kuo žmogus labiau išsiskiria, tuo daugiau apie jį gerai kalba, bet lygiai tiek pat ir blogai. Apie save taip pat girdėjau įvairių nuomonių.

- Pasirinkote magistrantūros studijas Lietuvoje, nors turėjote galimybių ir užsienyje...

- Man patinka Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atmosfera. Nemėgstu mokytis didelėse įstaigose su tūkstančiais studentų. Ten žmogus skęsta žmonių jūroje. Studijos užsienyje man buvo labai vertingos, bet aš nesigailiu, kad esu Lietuvoje. Aš pastebiu pakilimą mūsų kultūriniame gyvenime. Klaipėda – puikus pavyzdys. Jos Koncertų salėje sudarytos absoliučiai idealios sąlygos – puiki akustika, instrumentas.

Bet tai nereiškia, kad visą savo ateitį sieju tik su Lietuva. Muzikanto gyvenimas nestovi vietoje.