- Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse
-
Antroji Velykų diena Rumšiškėse -
Antroji Velykų diena Rumšiškėse
Muziejininkai pasakoja, kad antrąją Velykų dieną gryčios ištuštėdavusios, o kiemai prisipildydavo linksmo klegėjimo. Ši diena buvo skiriama bendravimui, susitikimams ir žaidimams.
Dūko jauni ir seni, ypač vaikai. Iš pat ryto kiekvienas pas savo krikštamotę bėgdavęs atsiimti savojo margučio, o ypatingai girdavęsi tie, kuriems krikštamotės Kalėdų eglutes būdavo pagaminusios.
„Tai buvo ta diena kai vaikai eidavo kiaušiniauti. Susiburdavo ir eidavo per kaimą, užeidavo į kiekvieną pirkią, pasveikindavo ir laukdavo to jiems skirto margučio. Tai antra diena yra vaikų žaidimai, kiaušiniavimas, lalavimas, turbūt pati smagiausia Velykų diena“, – pasakoja Liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkė Nijolė Andrejevienė.
Giedodami velykines giesmes per kaimą traukdavo ir lalautojai. Balsingieji giesmininkai linkėdavo sveikatos, laimės ir sėkmės ištisus metus.
Per Velykas suptasi supuoklėse ir tikėta – kuo aukščiau pakilsi, tuo augmenija greičiau augs, bus vešlesnė. Žeme ridinėjami margučiai, sakoma, taip pat gyvybę žemėje budindavę.
Velykos yra pavasario darbų pradžia ir margutis simbolizuoja, kad jau prasideda pavasario džiaugsmai, pavasario darbai.
„Margutis, susilietęs su žeme, perduoda savo gyvybingumą ir žemė tuomet pasiruošus gimdyt, augmenija augt, klestėt, tai natūralu. Velykos yra pavasario darbų pradžia ir margutis simbolizuoja, kad jau prasideda pavasario džiaugsmai, pavasario darbai“, – aiškina Liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkas Vingaudas Baltrušaitis.
Velykos buvo švenčiamos keturias dienas. Trečiąją Velykų dieną buvo laistomasi vandeniu. Tikėta, kad taip pasišalins visokias blogybės, bus geras derlius ir sveikata. Ketvirtąją – ledų – dieną, kad vasarą ledai neiškapotų javų, būdavo negalima dirbti: arti, akėti, net kuolo žemėn kalti.
Velykinės linksmybės, pasak muziejininkų, baigdavosi per Atvelykį, tuomet prasidėdavęs darbymetis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
400-oji karo Ukrainoje diena...
-
Pradėjo darbą Situacijų val...
-
XXVII-asis A.Šociko bokso tu...
-
Judėjimo „Geltonasis kaspin...
-
Lietuvos stačiatikių arkivys...
-
Atidaryta žemės ūkio paroda...
-
G. Landsbergio ir Prancūzijos...
-
Lietuvos futsalo A lygos final...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
399-oji karo Ukrainoje diena...
-
Kokie filmai rūpi jaunajai kartai?5Projektas „Kylantis kinas: nauja Europietiško kino ambasadorių karta“ nuo lapkričio mėnesio kvietė žiūrovus atrasti geriausius klasikinius bei pripažinimą jau užsitarnavusius šiuolaikinius filmus, kuriuos pristatė kino kriti...
-
Orkestras iš Mančesterio – dovana muzikos gurmanamsMuzikinis Kauno gyvenimas išties stebina renginių gausa. Publika turi puikių galimybių stebėti pristatomą žanrų įvairovę, išgirsti mėgstamus atlikėjus. Tiesa, tarptautinį pripažinimą pelnę muzikos kolektyvai apsilanko ne itin dažn...
-
Filmai „Kino pavasaryje“ – su mintimi1Uostamiestyje jau baigėsi pamažu tradiciniu tampančio „Kino pavasario“ festivalio pagrindinė programa. Tačiau iki kitos savaitės penktadienio dar bus dar kartą rodomi didžiausio populiarumo sulaukę filmai. ...
-
Du kultūros paveldo objektai Vilniuje paskelbti valstybės saugomais3Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų kompleksas bei namų kompleksas J. Basanavičiaus gatvėje, kur buvo įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija, paskelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektais. ...
-
D. Razauskas: šis turas – proga prisiminti žmonesDu scenos bičiuliai – Domantas Razauskas ir Saulius Petreikis – leidosi į muzikinę kelionę po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius. Jau aplankę klausytojus Vilniuje ir Kaune, netrukus svečiuosis Telšiuose, Alytuje, Klaipėd...
-
Antakalnio kapinėse nukeltos sovietinės skulptūros – Grūto parkui16Vilniuje, Antakalnio kapinėse, praėjusių metų gruodį nukeltos skulptūros sovietų kariams bus perduotos Grūto parkui, trečiadienį nusprendė sostinės savivaldybės taryba. ...
-
Nuo balandžio auga išmokos buvusiems teatrų, cirko kūrybiniams darbuotojams2Buvusiems teatrų, koncertinių įstaigų ir cirko kūrybiniams darbuotojams nuo balandžio didėja kompensacinės išmokos, antradienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Knygoje Z. Vitkus ieško atsakymo į klausimą, kodėl žydų gelbėtojai lemiamą akimirką pasakė „taip“1Pirmasis klausimas, kuris kyla perskaičius istoriko, publicisto dr. Zigmo Vitkaus knygą „Akimirka apsispręsti“, yra visiškai natūralus: o ką daryčiau aš, paklaustas tiesiai „ar tu mane išgelbėsi?“. Tai lemtin...
-
Kauno scenos menų kūrėjai pagerbti tradiciniais apdovanojimais4Kauno meno pasaulyje – premijų metas. Kauno taryba vakar bendru sutarimu pritarė, kad miesto kultūros premijos šiemet būtų skiriamos keturiems menininkams ir asociacijai. Išvakarėse apdovanojimus atsiėmė miesto teatralai. ...
-
Išrinkti geriausieji 2022 m. teatralaiTarptautinės teatro dienos išvakarėse „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimo ceremonijoje skambėjo ir kauniečių vardai. ...
