- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Genovaitė Stulpinienė
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
-
Ką papasakojo privatus muziejus
Privataus švietimo, modernių studijų programų Lietuvoje pradininkė Genovaitė Stulpinienė puoselėja savo namuose muziejų, stebinantį pribloškiančiais šeimininkės veiklos įvertinimais.
Aukuras mena partizanus
Netoli Kauno seserų benediktinių vienuolyno ant Antakalnio kalvos šlaito, Genovaitės Stulpinienės sodyboje, jau kelios dešimtys metų vyksta įvairūs patriotiniai renginiai. Šiltuoju metų laiku žmonės renkasi sodybos kieme, o atvėsus orams – erdviame name.
"Matot šitą iš akmenų sukrautą aukurą? Renkamės būtent prie jo, – aiškino per kiemą aukuro link vesdama devintą dešimtį įpusėjusi, bet vis dar energinga sodybos šeimininkė. – Tuos akmenis drauge su Nepriklausomų rašytojų sąjungos – būdama jos nare, išleidau septyniolika knygų – nariais rinkome įvairiose partizanų žūties vietose. Yra akmuo ir iš mano gimtojo Butkiškių kaimo Aukštaitijoje. To kaimo gyventojas partizanas Valerijus Butkus žuvęs. Ir to kaimo, deja, nebėra. Aukurą pastatėme ir iškilmingai atidengėme 1999 m. Nuo to laiko čionai kviečiu žmones minėti svarbiausias valstybei datas, įvykius ir, žinoma, karalienės Jadvygos gimtadienį."
Karališko vardo kilmė
Kodėl prof. G.Stulpinienė švenčia karalienės Jadvygos gimtadienį? "Todėl, kad nuo 2008 m. mano namuose veikusį Tarptautinį studijų ir mokymo institutą 2015 m. pavadinome Tarptautiniu karalienės Jadvygos studijų ir mokymo institutu. O pavadinome taip todėl, kad karalienė Jadvyga 1397 m. lapkričio 9-ąją Prahoje įkūrė pirmąją lietuvišką kolegiją. Karališku vardu pavadintas institutas veikia remdamasis neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo įstatymais ir yra įregistruotas švietimo ir mokslo institucijų registre.
Klausiate, kodėl tas institutas yra tarptautinis? Todėl, kad jame dėsto užsieniečiai, kurių aš pažįstu daugybę dar nuo tų laikų, kai 1988 m. steigiau pirmąjį Lietuvoje kooperatyvą. Tarp jo veiklų buvo ir Kalbų bei ryšių su užsienio šalimis koledžas, kurio kaip mokymo įstaigos statutas buvo įregistruotas po poros metų ir jis veikė pagal aukštojo ir aukštesniojo mokslo programas. Šis koledžas tapo pirmasis ne tik mūsų šalyje, bet ir Rytų Europoje, nes jame buvo dėstoma pagal vakarietiškas verslo organizavimo, verslo teisės ir buhalterinės apskaitos studijų programas", – aiškino pašnekovė.
Garsusis vyro senelis
Kai pravėrėme G.Stulpinienės įspūdingo dydžio namo plačias duris, tikėjomės pačioje matomiausioje vietoje išvysti Liudviko Stulpino – pirmojo Lietuvos tolimojo plaukiojimo kapitono, Lietuvos jūrininkų sąjungos kūrėjo portretą. Tačiau ponios Genovaitės vyro įžymiojo senelio atvaizdas kukliai ilsėjosi šeimos nuotraukų albume.
"Kad ir kaip keista, bet seniai miręs mano vyras daugiau nieko daiktiško apie savo garsųjį senelį nepaliko. Atrodo, kad ir L.Stulpino anūkė, gyvenanti Žemaitijoje, taip pat neturi jokių senelio asmeninių daiktų. Žinau, kad Lietuvos valstybės centriniame archyve yra rašytinis dokumentas – užsienio reikalų ministro 1922 m. įsakymas skirti L.Stulpiną Lietuvos konsulu Liepojoje. Galiu tik tiek pasakyti, kad L.Stulpinas gimė 1871 m. Telšių apskrityje. Liepojoje baigęs Navigacijos mokyklą ir įgijęs tolimojo plaukiojimo šturmano diplomą, plaukiojo įvairiais laivais, 1908 m. tapo didžiausio bendrovės Rusijos Rytų Azijos laivininkystės laivo "Lithuania" kapitonu. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir atgavus Klaipėdos kraštą, tapo Klaipėdos uosto viršininku, uosto kapitonu. Mirė 1934 m.", – stebino atmintimi G.Stulpinienė, iki šiol nesinaudojanti jokiais užrašais – visas datas laiko savo galvoje.
Telieka pridurti, kad L.Stulpino vadovaujamas laivas "Birma" 1912 m. balandį iškart sureagavo į skęstančio "Titaniko" S.O.S. signalą – nuskubėjo į pagalbą, tačiau katastrofos vietą pasiekė, kai paskutiniai žmonės iš gelbėjimo valčių lipo į anksčiau atskubėjusį gelbėti britų laivą "Carpathia", kuris atsisakė bet kokių "Birmos" paslaugų. "Titanikas" jau buvo nuskendęs.
Vadovėlius siuntė maišais
G.Stulpinienė yra sukaupusi gausią kolekciją dokumentinės medžiagos ne tik apie savo garsiąją kolegiją, bet ir sunkų jos pačios, inovatyvios pirmeivės, kelią vakarietiškų studijų programų kūrimo srityje.
"Kurdama savo verslą, pirmiausiai galvojau apie Lietuvą, – kalbėjo G.Stulpinienė apie 1988 m. pabaigoje įkurtą "Koledžą". – Mintis kurti šį verslą šovė į galvą todėl, kad, visų pirma, sovietmečiu turėjau politiškai nepatikimo asmens statusą ir, likus metams iki pensinio amžiaus, likau be darbo. O antra, prasidėjus Sąjūdžiui, ėjau ne į mitingus, o į buvusio Kauno politechnikos instituto biblioteką, nes gerai supratau, kad atgimstančiai Lietuvai reikės naujų mokymo programų. Aišku, nebuvo vadovėlių lietuvių kalba – rašiau į įvairių Vakarų šalių universitetus, prašydama tų vadovėlių. Gaudavau jų pilnus maišus."
Prisiminė L.van Beethoveną
Pasak G.Stulpinienės, jai teko nueiti kryžiaus kelią, siekiant įsteigti tą "Koledžą", beldžiantis į įvairaus rango viršininkų duris. Niekus neradusi supratimo ir pritarimo, pravėrė anuomečio Lietuvos mokslų akademijos prezidento Juro Poželos kabineto duris.
"Iš pradžių jis nenorėjo su manimi kalbėti, – prisiminė G.Stulpinienė, – bet aš tada pasielgiau taip, kaip 1787 m. tai padarė užsispyręs Ludwigas van Beethovenas, atvykęs tobulinti savo gebėjimų pas Wolfgangą Amadeus Mozartą, – šmaikštavo ponia Genovaitė. – Pastarasis turėjo tiek mokinių, kad nenorėjo priimti Ludwigo, bet šis įkišo koją tarp užveriamų durų, paprašęs Mozarto paskambinti pianinu kokią nors muzikinę temą. V.A.Mozartui tai padarius, L.van Beethovenas ją taip išplėtojo, kad iškart tapo jo mokiniu."
Išgirdusi, kad J.Požela priima ją vienai minutei, G.Stulpinienė sugebėjo per tiek laiko įrodyti, kad ateityje kooperatyvas "Koledžas" taps naujo tipo aukštąja mokykla, labai reikalinga Lietuvai, kad jai pavyks suburti daugybę smalsių dėstytojų, tūkstančius norinčiųjų mokytis pagal vakarietiškas studijų programas. Moteris savo planus įgyvendino.
G.Merkio indėlis
Iš mokslų akademijos G.Stulpinienė išvažiavo su pasirašyta sutartimi ir pažadu, kad akademija visokiais būdais rems ir globos jos mokymo įstaigą. Vėliau, kai koperatyvas tapo Kauno vadybos ir kalbų koledžu (kolegija), Mokslų akademijos ekspertai ne kartą rekomendavo suteikti jam aukštosios mokyklos statusą. Beje, šios modernios anuomet įstaigos statutas buvo įregistruotas 1990 m. pavasarį Kultūros ir švietimo ministerijoje 1990 m. pavasarį. Ir buvo patvirtintas tik po to, kai anuomečio premjero pavaduotojo Romualdo Ozolo nurodymu visą koledžo veiklą patikrino teisingumo, užsienio, ekonomikos ir finansų ministrai, Generalinės prokuratūros ekspertai.
Anot pašnekovės, ji niekada neužmiršianti Kūno kultūros instituto rektoriaus Stasio Stonkaus pagalbos – patikėjęs G.Stulpinienės idėja, išnuomojo jos kooperatyvui "Koledžas" patalpas. Parengti mokymo programas netiesiogiai padėjo tarpukario ministro pirmininko Antano Merkio sūnus Gediminas. Būtent jis, būdamas užsienio kalbų dėstytojas, 1991 m. atvedė grupę Suomijos K.Donelaičio draugijos narių pas G.Stulpinienę, nes suomiai domėjosi švietimo klausimais trijose Baltijos valstybėse. Įvertinę tai, ką jie patyrė G.Stulpinienės koledže, nutarė jai padėti ir tai daro iki šiol. Anuomet modernias mokymo programas parengti padėjo įvairių užsienio šalių specialistai.
Stulbinami įvertinimai
Privačiu muziejumi tapusi dalis G.Stulpinienės namo stebina ne tik įvairių dokumentų, knygų, nuotraukų, laikraščių straipsnių, sertifikatų gausa, jų tvarka, bet ir verte.
Štai neregėtų pavadinimų knygų rikiuotė, stulbinančių pavadinimų sertifikatai ir pan. Vieni jų liudija, kad G.Stulpinienei Kembridžo biografijos centras 2016 m. suteikė garbės profesorės vardą, masyvioje Kembridžo biografijos centro knygoje "Outstanding people of 20-th century" ("Žymiausi XX a. žmonės") arba 1999 m. Amerikos biografijos instituto leidinyje "500 leaders of influence" ("500 įtakingų lyderių") puikuojasi G.Stulpinienės nuotrauka ir biografija, o štai Amerikos biografijos institutas 2009 m. gruodį už išskirtinius pasiekimus švietimo srityje Metų moterimi išrinko G.Stulpinienę – Lietuvos atstovę.
"Oskaro" statulės savininkė
Tarsi nebūtų gana visų tų titulų, atskirai padėta auksu tviskanti "Oskaro" statulėlė, stebinanti kiekvieną muziejaus lankytoją. Kaip ji čia pateko?!
"Paprastai, – šyptelėjo garbės profesorė. – Ją 1999 m. man paskyrė ir įteikė Amerikos biografijos institutas už pasiekimus švietimo srityje ir privataus mokslo organizavimą Lietuvoje. Bet tai dar ne viskas. Rusijos gamtos mokslų akademija 1998 m. išrinko mane tikrąja savo nare, prieš tai aukštai įvertinusi mano mokslinį potencialą, nepolitizuotą bendradarbiavimą su Rusijos aukštosiomis mokyklomis."
O tie trys dideli akordeonai – muziejiniai eksponatai? "Oi, ne, – nusikvatojo muziejaus šeimininkė. – Aš, be istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, dar ir muzikinį išsilavinimą turiu. Tad šiais instrumentais mokau groti mūsų akademijos klausytojus. Beje, mano vertingiausio talkininko – sūnaus Žilvino dukra šiuo metu groja akordeonu Vladimiro miesto filharmonijos orkestre. Todėl sodybos kieme auga jos pasodinta obelaitė", – eidama pro vaismedį ir atverdama sodybos vartus į gatvę paaiškino gausybės vardų, titulų ir darbų savininkė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...