- Jovita Stanevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Smagu: Joninės Jonavoje yra didžiausia miesto šventė, turinti išskirtinį, savitą veidą.
-
Smagu: Joninės Jonavoje yra didžiausia miesto šventė, turinti išskirtinį, savitą veidą.
-
Smagu: Joninės Jonavoje yra didžiausia miesto šventė, turinti išskirtinį, savitą veidą.
-
Smagu: Joninės Jonavoje yra didžiausia miesto šventė, turinti išskirtinį, savitą veidą.
Neužmirštamos Joninės Jonų Respublikoje – tokį įvykį ryškiai pasižymėti kalendoriuje šiemet ir vėl kviečia Jonava. Pandemijos ribojimai jau nebegrūmoja, todėl birželio 23 d. jonaviečiai ir miesto svečiai kviečiami susirinkti nebe skirtingose miesto erdvėse, bet simbolišką pavadinimą turinčiame Joninių slėnyje.
Čia lauks daugybė pramogų, tarp kurių – ir tikros, tradicijomis ir papročiais apipintos Joninių linksmybės, ir Lietuvoje gerai žinomų muzikos atlikėjų koncertas, ir moderni šviesos, ugnies ir garso efektų pripildyta vidurnakčio misterija.
Grįžimas prie tradicijų
„Joninės Jonavoje yra didžiausia miesto šventė, turinti išskirtinį, savitą veidą: turtinga papročių, paslaptingų burtų ir įdomių tradicijų, todėl būtent į šiuos dalykus ir siekiame atsigręžti šiemet, gražiausius autentiškus momentus pateikdami šių dienų žmogui patraukliomis formomis“, – sako Jonavos kultūros centro (JKC) renginių režisierė Ieva Kuodelytė-Saudargienė.
Tie, kurie bus nusiteikę švęsti pagal tradicijas, tai galės padaryti Jono kieme: šokti ratelius apie kupolę, šokinėti per laužą, burtis, spėlioti ateitį, o pailsę susėsti prie bendro stalo, dainuoti, bendrauti. Šventišką atmosferą kurs Jonavos miesto folkloro kolektyvai.
Renginio organizatoriai išduoda, kad Jono kieme ir raštinėje šurmuliuos tikra lietuviška šventė: užklydę žmonės galės prisidėti prie šakočio kepimo, čia pat ant laužo išsikepti duonelės, nusikalti proginę monetą, dalyvauti Krašto muziejaus edukacinėse programose ir susipažinti su senaisiais amatais.
Mažuosius džiugins šių dienų vaikams neįprasti lauko žaidimai, kurie visada sulaukia didelio dėmesio – juk namuose tokių, ko gero, jau niekas neturi. Būkite budrūs, nes Jono kieme galite sutikti ir patį šeimininką, nuo ryto karštligiškai besiruošiantį paparčio žiedo paieškoms, bet svetingai priimantį kiekvieną svečią – ir geru žodžiu, ir su staigmenomis.
Ugnis ir žolynai
„Jono kieme gausiai atsispindės puošyba žolynais, vyks įvairios su jais susijusios dirbtuvės. Juk kupoliavimas, t.y. žolynų rinkimas, yra vienas svarbiausių Joninių papročių, o šią dieną įvairūs augalai turi sukaupę daugiausia naudingų savybių. Mieste gal ir nerasime vaistinių žolelių, tačiau su jomis susipažinti padės šios srities žinovės“, – paaiškina Jovita Rutkauskaitė, JKC etnokultūros specialistė.
Jono kiemo lankytojai taip pat galės čia pat nusipinti Joninių vainikų ir jais pasiburti – pamėginti užmesti ant kupolės – arba su vainikais įsiamžinti prie fotorėmelio.
Visais laikais vienas pagrindinių Joninių akcentų buvo ugnis. Šiemet Joninių slėnyje bus užkurtas ne vienas laužas, liepsnos ir baltiški ženklai.
„Įspūdingiausia, kad turėsime itin didelę, 4–5 m siekiančią raižiniais puoštą ugnies skulptūrą, kokios šventės dalyviai dar niekada nematė. Ugniai skiriame labai daug dėmesio, nes ugnis nuo senovės yra neatsiejama nuo šios šventės. Tikima, kad ugnimi galima išvaryti piktąsias antgamtines galias, norinčias pasiglemžti mūsų laimę ir sėkmę“, – pasakoja I.Kuodelytė-Saudargienė.
Masiškumas ir mistika
Jonavos Joninių šventėje anksčiau dalyvavę žiūrovai jau žino, kad šis renginys neįsivaizduojamas be vidurnakčio misterijos.
„Tai mistiškas, magiškas ir masiškas reginys, prie kurio prisijungia daugiau kaip 100 žmonių. Manome, kad tai ir kuria didžiausią įspūdį. Misterija yra ta renginio dalis, kuriai skiriame ypatingą dėmesį“, – sakė renginio režisierė.
Šiemet kuriama misterija vadinsis „Kaip Jonas paparčio žiedo ieškojo“. Tokį pavadinimą įkvėpė senosios lietuvių liaudies sakmės apie stebuklingus augalus. Nors kiekvienas lietuvis žino apie Joninių paprotį ieškoti paparčio žiedo, tačiau, veikiausiai, sutriktų paprašytas atpasakoti, kas apie tai rašoma tautosakoje.
Smagu: Joninės Jonavoje yra didžiausia miesto šventė, turinti išskirtinį, savitą veidą / A. Reipos nuotr.
„Ar žinote, kur reikia eiti, kad rastumėte paparčio žiedą, kokius magiškus veiksmus atlikti, kad ši paslaptinga miško dovana atsidurtų jūsų rankose? Arba ką simbolizuoja paparčio žiedas? Jeigu ne, visa tai išvysite Joninių šventės metu, o tuomet galbūt ir patys panorėsite rasti savąjį paparčio žiedą“, – svarsto J.Rutkauskaitė.
Misterijoje pasirodys šėlti nusiteikęs Jonavos jaunimas ir vyresnieji tautinių šokių šokėjai. Pagrindinį veikėją baugins modernaus šokio šokėjėlės ir kitos tamsybėse besislepiančios, ugnimi besispjaudančios būtybės.
Jonų Respublika
Dar vienas unikalus Jonavos Joninių akcentas – galimybė tapti Jonų Respublikos dalimi. Vos pateikus dokumentą, įrodantį, kad esi Jonas ar Janina, tu – jau Respublikos pilietis.
Tikimasi, kad prie jau esančių daugiau nei 3 tūkst. Jonų Respublikos piliečių prisijungs dar daugiau Jonų ir Janinų. Šiemet į Jonų raštinę atėjusiems varduvininkams ruošiama speciali priesaikos ceremonija.
Atsisakoma ne visos pirotechnikos
Siekiant nuo papildomo streso apsaugoti Lietuvoje apsistojusius karo pabėgėlius, šiais metais Jonavoje nebus įprastų triukšmingų fejerverkų. Tačiau šventės dalyvius džiugins kitokie pirotechnikos sprendimai ir, pasitelkus spalvingus fontanus, sukurtas šou.
„Fejerverkai skirstomi į skirtingus tipus ir tik vieni jų yra garsiniai ir aukštuminiai, kuriuos visi ir vadina fejerverkais. Mes atsisakome tik jų, tačiau kitokio tipo pirotechnika išliks: tai skirtingų tipų liepsnos, kartais siekiančios ir 2 ar 3 m aukščio. Tikimės, kad tai leis sukurti įspūdingą reginį tiek visos vakarinės šventės, tiek misterijos metu. Labai svarbu, kad su tiekėjais esame aptarę, jog mums pateikta pirotechnika bus nekenksminga aplinkai, neterš gamtos ir nedidins kietųjų dalelių kiekio ore“, – patikina JKC direktorius Sergejus Jefimenka.
Dar nespėjus atsigauti nuo magiško misterijos, šviesų, lazerių ir ugnies įspūdžio, žiūrovų dėmesį prikaustys vandens fontanų šou, prasidėsiantis vidurnaktį.
17 tūkst. – tiek žmonių įprastai apsilanko Jonavoje vykstančioje Joninių šventėje.
Joninių organizatoriai atskleidžia, kad šventės vedėjų vaidmenys patikėti dviem gerai žinomiems televizijos veidams: renginį ves Zita Kelmickaitė ir Ignas Krupavičius.
Šventinį muzikinį koncertą pradės šiuolaikiškai folklorą atliekančios grupės „Aisva“ ir „Atalyja“, o po jų scenoje pasirodys dvi Lietuvos popmuzikos žvaigždės: Jurga Šeduikytė ir Vaidas Baumila.
Miesto vizitinė kortelė
Skaičiuojama, kad Jonavoje vykstančiose Joninėse apsilanko apie 17 tūkst. žmonių. Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sutinka, kad Joninės – vizitinė Jonavos miesto kortelė.
„Mes žinome, kad tądien į Jonavą krypsta visos Lietuvos gyventojų žvilgsniai, todėl stengiamės surengti išties kokybišką šventę, kurioje tradicijos ir modernūs sprendimai papildytų vienas kitą, o kiekvienas šventės dalyvis – ar vietos gyventojas, ar svečias – pasisemtų tiek įspūdžių, kad jų užtektų iki kitų metų ir vėl norėtųsi sugrįžti“, – sako Jonavos meras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...