Jaunasis gitaros talentas atstovauja Lietuvai tarptautiniame konkurse

  • Teksto dydis:

Nuo pasakymo „groji kaip šaldytuvas“ iki išskirtinės rekomendacijos užimti Lietuvai skirtą vietą LIONS Europos muzikos konkurse – tokį kelią nuėjo garsus klasikinės gitaros atlikėjas ir dėstytojas Sergejus Krinicinas su studentu Valentu Raginskiu.

V. Raginskis išrinktas atstovauti Lietuvai kaip gabiausias jaunasis gitaristas iki 24 metų amžiaus grupėje. Spalio 4-6 dienomis konkurse Taline dalyvausiantis V. Raginskis sako, kad svarbiausia išėjus į sceną „nestabdyti emocijos, kurią noriu perteikti muzika“.

LIONS Europos muzikos konkursas rengiamas jau 28 metus, kasmet šalis-organizatorė pasirenka konkretų muzikos instrumentą, šiemet tai – gitara. Lietuvos LIONS klubų asociacija jau dešimtus metus remia Lietuvos jaunuolių dalyvavimą šiame konkurse. Kartu su V. Raginskiu konkurse varžysis 17 jaunuolių iš Belgijos, Norvegijos, Ukrainos, Šveicarijos ir Lichtenšteino, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Šiaurės Makedonijos, Vokietijos, Lenkijos, Austrijos, Portugalijos, Estijos, Turkijos, Rumunijos ir Nyderlandų. Trys geriausiai konkurse pasirodę atlikėjai laimės 5000, 3000 ir 2000 eurų vertės piniginius prizus bei 1000 eurų vertės publikos prizą.

V. Raginskis jau yra pelnęs apdovanojimų Lietuvoje vykusiuose nacionaliniuose, Baltijos šalių bei tarptautiniuose konkursuose; dalyvavo garsių gitaristų Rolando Dyenso, Judicaelo Perroy'aus, Paolo Devecchio ir Salvatore'o Seminara'o meistriškumo klasėse.

Po 4 mėnesius trukusio intensyvaus pasiruošimo konkursui – interviu su Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Klasikinės gitaros 4 kurso studentu V. Raginskiu.

– Kokius kūrinius atliksi tarptautiniame konkurse Taline?

– Privalomas kūrinys – Fernando Soro „Grand solo op.14 D major“. Iš 15 kūrinių sąrašo pasirinkau dar 2: Augustino Barrioso Mangore'o „La Catedral“ ir Johano Sebastiano Bacho „Preludas ir Fuga iš BWV 998“. Beje, pasirinktinų kūrinių sąraše, tarp kitų Europos kompozitorių, buvo ir lietuvio Jono Tamulionio kūrinys.

Ketvirtasis kūrinys, kurį pasiruošiau groti – šiuolaikinio estų kompozitoriaus Roberto Jurjendalio naujausias kūrinys, kurį pasiruošė visi dalyviai ir jį atliks konkurso nugalėtojas per LIONS Europos forumo uždarymą – tai bus šio kūrinio pasaulinė premjera.

– Kiek laiko užtrunka pasiruošti tokiam konkursui?

– Tokiai stipriai programai, kai visi keturi kūriniai trunka po 7-10 minučių, paruošti reikia 3-4 mėnesių.

– Tave atrinko į šį konkursą kaip gabiausią gitaros specialybės studentą iki 24 metų. Kaip manai, kodėl dėstytojas S. Krinicinas tave rekomendavo?

– Turbūt tiki, kad galiu laimėti.

– S. Krinicinas – sėkmingas gitaristas ir pedagogas. Kaip jūs dirbate kartu, kokie dėstytojo žodžiai įsimena?

– Įsimena juokingi dėstytojo žodžiai, kai jis draugiškai pasišaipo. Kažkada seniai yra sakęs, kad aš groju kaip šaldytuvas. Sunku suprasti, ką tiksliai jis turėjo omenyje, interpretuoju pats sau. Dėstytojas nebūna pernelyg draugiškas ir negiria tuščiai. Jeigu darau klaidą, jis tą tikrai pasakys. Komplimentus sako retai, bet kai jau pasako, tai žinau, kad žodžiai – teisingi, o ne tušti. Rimtai į tai žiūrime.

– Sakai, kad konkurse bus svarbiausia „nestabdyti emocijos, kurią noriu perteikti muzika“?

– Žinoma, kad muzika perteikia emocijas. Tokiu būdu ir atsirado menas, žmonės norėjo savo gilias ir įvairias emocijas perteikti kitokiais būdais negu žodžiais, nes galbūt žodžiai negali to perteikti taip, kaip įvairios meno sritys, ypač muzika. Manau, kompozitoriai pradeda kurti muziką tik tuomet, kai yra kažkokia emocija, kurią jie nori išreikšti per tą muzikos subtilumą. O mes, atlikėjai, bandome tai dar labiau pagyvinti savo interpretacijomis.

– Kokius kompozitorius mėgsti labiausiai?

– XX amžiaus kompozitorių iš Urugvajaus Augustiną Barriosą Mangore'ą. Jis kūrė įvairaus žanro muziką: ir baroko, ir klasicizmo, ir XX amžiaus muziką, kuri skamba ir kaip šiuolaikinė. Man labai patinka jo skonis – neapribotas vienos epochos. Daug jo muzikos groju.

Su gitara, žinoma, asocijuojasi ispanų muzika. Yra toks Isaacas Albenizas – jis iš tikrųjų rašė pianinui, bet žmonės sugalvojo, kad jo kūriniai visai gerai skamba gitarai ir jis išpopuliarėjo būtent per gitara atliekamus kūrinius, ne pianinu.

– Kaip gimė tavo aistra klasikinei gitarai?

– Aistra atsirado ne iš karto. Ir manau, ne man vienam taip atsitinka. Į kaimelį, kuriame gyvenau, netoli Kauno rajono, Lapių miestelio, atvažiavo užsienietis mokyti groti akustine gitara. Neilgai pas jį mokiausi, labiau pramogai negu rimtai. Bet mama įsikalė, kad aš grosiu gitara, ilgai ieškojo ir rado mano dabartinį dėstytoją Sergejų Kriniciną, kuris, be universiteto, veda pamokas ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje. Ten mane ir įstūmė. Važinėjau kasdien apie 20 kilometrų į mokyklą. Buvo taip, kaip dėstytojas ir sakė, kad reikės daug dirbti ir iš pradžių smagumo nebus. Atėjau į 7 klasę nieko nežinodamas apie muziką, tad turėjau greitai vytis kitus. Kelis metus su mokytoju kankinomės, o po kažkurios vasaros atsirado labai stiprus noras groti.

– Į akis krenta tavo ilgi nagai...

– Nagai gitaristams yra labai svarbu. Garsus ispanų gitaristas Andresas Segovias praeitame amžiuje išpopuliarino grojimą su nagais, kuris vadinasi „pirštų stilius“. Mums nagai kaip smuikininkui smičius – labai svarbūs, turime kasdien prižiūrėti juos. Nors ir juokingai atrodo, bet pastoviai dildiname juos su dildėmis iki tam tikros formos, kad nagai išgautų gražų skambesį. Priklausomai nuo nagų, gitara gali skambėti aštriai arba labai švelniai ir maloniai. Ispanų flamenko gitaristai seniai taip groja, bet jiems nebūdingas švelnus garsas, kaip klasikinėje muzikoje.

– ...ir veido liga?

– Šią ligą turiu nuo gimimo – neteisingai išsidėsčiusios venos, hemangioma. Kai kraujo priplūsta į veidą, jis ištinsta. Tai nėra pavojinga, tiesiog dėl vaizdo. Gitara – tokia specialybė, kuriai ši liga netrukdo. Jeigu reikėtų dirbti daugiau fizinio darbo, veidas stipriai tintų ir skaudėtų. Ir dainuoti trukdytų. O muzikoje tai tik vizualus dalykas. Iki šiol vis dar dėl to jaudinuosi, norisi tą paslėpti, kad žmonės nepastebėtų, kad ateičiau į sceną ir į mane keistai nežiūrėtų. Bet manau, kad scena tam padeda, nes vis tiek esu priverstas lipti į sceną, nekreipti dėmesio į veidą, tik groti ir parodyti, ką sugebu.

– Šiemet baigsi bakalauro studijas. Ką naujo nori išbandyti?

– Smagiausia būtų groti kamerinę muziką – duetu su kita gitara ar su kitu instrumentu. Arba daugiau gitarų. Norėčiau turėti ir solo karjerą. Man patinka groti restoranuose – ten būna rami aplinka. Tuo pačiu noriu parengti ir rimtą koncertinę programą – auditorijai, kuri ateina pasiklausyti muzikos.

Dar nesu rengęs programos su vokalistu – noriu tai išbandyti. Man patinka visada ieškoti naujos muzikos. Tai mėgstamiausias mano užsiėmimas „Youtube“ kanale. Džiaugiuosi, kad klasikinė gitara pasaulyje populiarėja ir vis sukuriama naujų kūrinių. Svajoju taip atlikti kūrinius, kad ir kompozitorius atkreiptų dėmesį. Jaučiu, kad prasimušiu.

***

Ankstesniais metais Lietuvos LIONS klubų asociacijos premijas gavo ir Europos LIONS muzikos konkurse Lietuvai atstovavo:

2018 m. Greta Pocevičiūtė (fleita), Skopje (Makedonija)

2017 m. Andrius Stankevičius (trimitas), Montreux (Šveicarija)

2016 m. Rūta Mažolytė (smuikas), Sofija (Bulgarija)

2015 m. Jonas Morkūnas (klarnetas), Augsburgas (Vokietija)

2013 m. Dominykas Girčius (fortepijonas), Stambulas (Turkija)

2012 m. Rokas Vaitkevičius (violončelė), Briuselis (Belgija)

2011 m. Viktoras Palejus (obojus), Mastrichtas (Olandija)

2010 m. Simonas Bušma (klasikinė gitara), Bolonija (Italija)



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių