Muzikologo E.Gedgaudo parengta knyga apie dirigentą J.Aleksą – reikšmingas kultūros faktas

Leidykla „Tyto alba“ išleido muzikologo Edmundo Gedgaudo parengtą knygą „Muzikos magas Jonas Aleksa: prisiminimai, straipsniai, laiškai“.
Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, surengtos knygos sutiktuvės pačios tapo įsimintinu renginiu. Susirinko gausus būrys kultūros ir meno žmonių, pažinojusių, dirbusių, bendravusių ar iš tolo besigėrėjusių šio talentingo žmogaus gyvenimu ir kūryba. J.Aleksos vardas ir menas turėtų būti gretinamas su iškiliausiais šios šios srities autoritetais Europoje.

Vakaro metu buvo verčiami knygos puslapiai, dalijamasi gyvais prisiminimais, skambėjo poezija ir muzika, kalbėtasi apie amžinąsias vertybes, be kurių pasaulis neišgyvena net pačiais sunkiausiais laikais.
Vakaro dalyvių lūpose dažniausiai skambėjęs vienas vardas – Jonas Aleksa liudijo, kad muzikos legenda tebėra gyva žmonių atmintyje.
J.Aleksos gyvenimas ir kūryba atgijo muzikologų Juozo Antanavičiaus, Živilės Ramoškaitės, Edmundo Gedgaudo, kompozitoriaus Šarūno Nako, operos solistės Sigutės Stonytės, pianistų Petro Geniušo ir Jurgio Karnavičiaus prisiminimuose, prie ryškėjančio įvairialypio kūrėjo portreto derėjo aktorės Olitos Dautartaitės skaitomos eilės.
„Esti meno asmenybių, prie kurių vardo nereikia garbės epoletų“, – dalydamasis prisiminimais, sakė muzikologas Juozas Antanavičius. Jo žodžiais, tarp Lietuvos meno asmenybių ši tiesa, kaip niekam kitam, tinka J.Aleksai – talentingam dirigentui, vienai iškiliausių lietuvių muzikos istorijos asmenybių – originaliai, ryškiai ir mįslingai.
Apdovanodamas neprilygstamu talentu, įvairiapusiais gabumais, turtinga ir spalvinga žmogiškąja prigimtimi, likimas šiam žmogui šiek tiek pašykštėjo sėkmės. Jo meninės jėgos, kūrybinių rezultatų niekas akivaizdžiai neginčijo, tačiau gyvam esant, jam nebuvo lemta tapti tikru pranašu savame krašte, girgždėdamos ir gerokai vėluodamos jam vėrėsi užsienio teatrų durys.
Pasaulio meno istorijoje nėra labai retas pavyzdys, kai tikroji talento jėga, darbai, pasiektos kūrybos aukštumos ir asmenybės masteliai tinkamai vertinti pradedami gerokai pavėlavus. Tokia dažna didžių žmonių lemtis. Tačiau ir ji bejėgė prieš gyvą atmintį. Šiandien visai nesunku patikėti, kad J.Aleksa buvo gyvas muzikos sinonimas, kad tokių kaip jis buvo nedaug, kad tai žvaigždė, kokios kitos Lietuvos muzikos padangėje teks kantriai palūkėti. Nesunku patikėti girdint prisipažinimus, kad pažinti J.Aleksą, bendrauti su juo, būti buvus arti jo, dabar – prisiminti ir kalbėti apie jį, yra tikra privilegija.
Knygos sudarytojas E.Gedgau-das atliko kruopštų ir pasišventėlišką darbą – susitiko su kompozitoriais, dirigentais, dainininkais, muzikais, kitų kultūros sričių žmonėmis – teatrų režisieriais, pedagogais, J.Aleksos šeimos nariais. Tų pašnekovų – net keturiasdešimt penki. Visų jų prisiminimus, samprotavimus, vertinimus, pastebėjimus apie įvairialypę J.Aleksos raišką, akivaizdžius ir slėpiningus asmenybės bruožus įrašė, suredagavo, įdomiausi, reikšmingiausi fragmentai tapo knygos pagrindu.
Įrašęs į magnetofono juostelę, E.Gedgaudas išrinko įdomiausius fragmentus, juos sutvarkė, suredagavo ir jie dabar išspausdinti knygoje. Dabar, kai didžiulis darbas virto gražia knyga, jos rengėjas sako, kad viskas vyko tarsi savaime, džiaugiasi pašnekovų atvirumu ir geranoriškumu.
Knygoje gausu fotografijų iš šeimos, bičiulių, teatro archyvų. Ši medžiaga taip pat liudija, koks talentingas, savitas, ryškus muzikas gyveno šalia mūsų, paliko įsimintinus įspūdžius koncertų, operos spektaklių lankytojams ir visiems, kuriems teko su J.Aleksa dirbti ar bendrauti.
Ypatingų akimirkų knygos skaitytojams dovanoja pateiktos ir paties J.Aleksos dienoraščių, jo laiškų ištraukos. Užfiksuotas ir jo filmavimosi kine darbas ir nuotykiai, atskleidžiantys mažai žinomas jo asmenybės puses.