Vaiko ištarti žodžiai dažnai sujaudina net didžiausius cinikus. Kuo jie ypatingi? Vaikas retai kalba pretenzingai, nesislepia po intelektualo kauke, nevartoja tarptautinių žodžių ir nedemonstruoja žinių apie meną norėdamas pasipuikuoti. Jei vaikai kuria, jie negalvoja apie kūrinio estetiškumą ar meninę vertę. Paprastai vaikai rašo tik tai, ką patys nori, o ne tai, ką reikia ar kas atrodo protinga.
Vaikų sukurta literatūra traukia nuoširdumu, drąsa, kartais net skausmingu atvirumu. Tai paaiškina, kodėl kaukėtoje, susvetimėjusioje visuomenėje Anos Frank dienoraštis buvo skaitomiausia knyga ir kodėl didžiulio susidomėjimo sulaukė ukrainietės paauglės Jevos Skaleckos dienoraštis „Jūs nežinote, kas yra karas“. Jeva, gyvendama Charkive, nuo karo pradžios stebėjo chaotišką aplinką, savo jausmus ir kitas ribines patirtis. Galime būti objektyvūs ir teigti, kad šie paauglės užrašai yra tiesiog aktualūs ir karui pasibaigus bus užmiršti. Nors tokios literatūros meninė vertė menka, joje esama dalykų, kuriuos reikia aptarti.
Turint omenyje, kad dienoraštį rašė dvylikos metų mergaitė, maloniai stebina jo pasakotoja-veikėja. Dienoraštis – ne tik karo įvykių fiksavimo būdas, bet ir durys į mergaitės vidinį pasaulį. Perskaičiusi knygą pamaniau, kad pasakotoja galėtų būti įtikinama romano veikėja. Ji atidžiai stebi ne tik aplinką, bet ir save. Kasdienybės elementai, nesusiję su karu, daro istoriją tikrovišką. Vaizduojama, kaip pasikeitė vaikų gyvenimas prasidėjus karui (draugų prisiminimai, susirašinėjimai).
Tokios knygos – ne estetiniam pasigėrėjimui, jos informuoja, budina iš sąstingio.
Kita vertus, jei šie memuarai – literatūros kūrinys, trūksta tėvų vaidmens atskleidimo. Galbūt ši spraga atsirado todėl, kad tai knyga apie vaikų patirtis ir skirta vaikams. Taip pat neaišku, ar tai autentiškas paauglės pasakojimas, ar leidėjų koreguotas tekstas.
Tokios knygos – ne estetiniam pasigėrėjimui, jos informuoja, budina iš sąstingio. Literatūrologai dažnai kritikuoja autorius, bandančius skaitytoją paveikti jautriomis temomis, tačiau ši knyga kitokia. Nors dabar mergaitė su močiute glaudžiasi Airijoje, pasakojimo centre – karo sąlygomis gyvenantys vaikai.
Kaip skelbia knygos anotacija, tai liudijimas apie nesunaikinamus dalykus, pavyzdžiui, viltį. Kartais bandymai suteikti tekstui optimizmo būna nevykę, tačiau šiandien Ukrainoje tikėjimas šviesesne ateitimi padeda išgyventi. Knygos neįmanoma atpasakoti ar išsamiai analizuoti. Ji tik kviečia vaikus ir suaugusius skaitytojus pažvelgti į įžodintą realybę ir pakurstyti vilties ugnį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...