J. Damijonaitis – švietėjas, valstietiškoje dirvoje puoselėjęs lietuvybės daigus

Pedagoginės veiklos pradžia

J.Damijonaitis gimė 1871 m. kovo 1 d. Antano ir Marijonos Damijonaičių šeimoje Beržiniškės kaime, Gudelių valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Juozas buvo vyriausias sūnus. Be jo, šeimoje augo dar trys vaikai: broliai Vincas, Feliksas ir sesuo Natalija.

Tėvas A.Damijonaitis vertėsi statybomis – už gautas pajamas į mokslus galėjo leisti visus tris sūnus, tik dukra Natalija liko prie ūkio. J.Damijonaitis mokėsi Višakio Rūdos pradžios mokykloje, o 1887 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją.

1890-aisiais baigęs Veiverių mokytojų seminariją, J.Damijonaitis, kaip ir daugelis to meto inteligentų, darbo Lietuvoje negavo, todėl buvo priverstas jo ieškoti svetur. 1890–1914 m. dirbo įvairiose Lenkijos pradinėse mokyklose, tačiau visą tą laiką, nors gyveno toli nuo gimtinės, domėjosi įvykiais Lietuvoje, bendradarbiavo slaptoje lietuvių spaudoje: "Draugijoje", "Ūkininke" (1893–1895), vėliau – "Vilniaus žiniose" (1905–1906). Pasirašinėdavo, kaip tuo metu buvo įprasta, slapyvardžiais: Beržininkietis, Pusmergaitė, Pusvyris, Pusmergelė. Buvo Lietuvių mokslo draugijos (LMD, 1907) narys.

1914 m. J.Damijonaitis su žmona ir dviem dukromis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, didžioji lietuvių inteligentijos dalis pasitraukė į carinės Rusijos gilumą ir tęsė pradėtus švietėjiškus darbus. Iš pradžių J.Damijonaitis išvyko į Jaroslavlį ir evakuotoje Marijampolės berniukų gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. Vėliau persikėlė į Voronežą ir evakuotoje Vilkaviškio berniukų gimnazijoje mokė lietuvių kalbos, organizavo lietuvių mokytojų vasaros kursus. Dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti.

Portretas: pedagogas, nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos vienas kūrėjų J.Damijonaitis. / Lietuvos švietimo istorijos muziejaus nuotr.

Nuopelnai švietimui

1918 m. J.Damijonaitis grįžo į Lietuvą. Dirbo mokytoju Aleksoto pradžios mokykloje Kaune. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos žingsniai švietimo srityje buvo nelengvi. Nebuvo mokykloms pritaikytų patalpų, o ypač trūko vadovėlių ir kvalifikuotų mokytojų, galinčių juos rašyti. Tokia padėtis lietuvių inteligentiją skatino būti universalią ir imtis didesnės iniciatyvos.

Rašyti vadovėlius tapo kiekvieno Lietuvos inteligento garbės reikalu ir pareiga. Šio darbo ėmėsi tokie žinomi vadovėlių autoriai, kaip Stasys Matjošaitis (Esmaitis), J.Damijonaitis, Jonas Murka, Antanas Vireliūnas, Augustinas Jakučionis, Antanas Busilas, Pranas Mašiotas ir kiti, – jie rašė vadovėlius daugiau nei vienam dalykui.

1918 m. rudenį J.Damijonaitis paskirtas LR švietimo ministerijos įgaliotiniu Kauno miestui. Nuo 1919 m. pradžios jis dirbo Kauno miesto ir apskrities švietimo instruktoriumi, o 1923–1926 m. – Kauno miesto pradžios mokyklų inspektoriumi. Šiuo laikotarpiu J.Damijonaitis faktiškai iš naujo sukūrė Kauno pradžios mokyklų tinklą. Jo pastangomis per palyginti trumpą laiką (septynerius metus) mokyklų skaičius išaugo nuo 23 iki 51. Mokyklose pagerėjo darbo sąlygos.

Populiarieji vadovėliai

Tačiau didžiausią reikšmę Lietuvos mokyklai ir pedagoginei minties raidai turėjo J Damijonaičio išleisti pradinėms mokykloms skirti vadovėliai. Po 1905 m. Rusijos revoliucijos J.Damijonaitis parengė visų pagrindinių dalykų vadovėlius: elementorių "ABC pradžiamokslis" (1906), kurio viršelį iliustravo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, "Trumpą lietuvių kalbos gramatiką" (1909, penki leidimai) ir "Aritmetikos vadovėlį" (2 dalys, 1909 ir 1910). Vėliau parašė ir išleido "Aritmetikos uždavinyną" (3 dalys, 1922–1923, dvylika leidimų) bei skaitinius "Vaikų darželis" (1922).

Visi šio autoriaus parašyti gramatikos, aritmetikos vadovėliai, skaitiniai buvo labai populiarūs ir plačiai naudojami tarpukario Lietuvos mokyklose.

J.Damijonaičio "ABC pradžiamokslis" buvo pirmasis mokykloms skirtas elementorius, sudarytas rašymo ir skaitymo metodu. Jame trys skyriai: ikiabėcėlinis, abėcėlinis ir skaitiniai. To nebuvo kituose, anksčiau išleistuose, elementoriuose. Sudarydamas elementoriaus skaitinius, autorius siekė suteikti vaikui kuo daugiau žinių apie gimtąjį kraštą.

Leidinyje gausu straipsnelių gamtos, geografijos, istorijos, lietuvių literatūros, tautosakos tematika. Be skaitymo, J.Damijonaitis pateikė įvairių gramatinių ir loginių pratybų. Tokia vadovėlio sudarymo metodika rodo, kad autorius domėjosi ir sekė žinomo rusų pedagogo Konstantino Ušinskio pradinio skaitymo mokymo metodika ir išmaniai, kūrybiškai ją pritaikė Lietuvos mokyklai.

Vaikams: populiarusis J.Damijonaičio "ABC pradžiamokslis". Varšuva, 1906. / Lietuvos švietimo istorijos muziejaus nuotr.

J.Damijonaičio išleistas lietuvių kalbos gramatikos vadovėlis buvo svarbus todėl, kad jis skleidė Jono Jablonskio sudarytos lietuvių kalbos gramatikos mokslą, terminologiją ir kūrė gramatikos mokymo metodiką. Visi šio autoriaus parašyti gramatikos, aritmetikos vadovėliai, skaitiniai buvo labai populiarūs ir plačiai naudojami tarpukario Lietuvos mokyklose ir po autoriaus mirties (1926 m.). Jie nuolatos būdavo redaguojami, taisomi, leidžiami nauji leidimai. Paskutinis lietuvių kalbos gramatikos leidimas išėjo 1939 m.

Ryšys su J.Jablonskiu

J.Damijonaitis ir J.Jablonskis buvo artimi bičiuliai. Abu atsidėję mokslui, lietuvybei, lietuvių kalbai. Taip jau likimas lėmė, kad ir po mirties šie Lietuvos šviesuoliai amžinojo poilsio atgulė greta Petrašiūnų kapinėse, Kaune.

Apie jų bičiulystę byloja Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomi dokumentai, tarp kurių – vienas ypač vertingas J.Jablonskio laiškas, adresuotas J.Damijonaičiui.

Laiške J.Jablonskis prašo J.Damijonaičio savo pažįstamai Zofijai Jucevičaitei-Nečajevienei surasti mokytojos darbą kurioje nors lenkų ar rusų mokykloje, nes "ji labai reikalinga (duonos ir) darbo". Taip pat laiške autorius užsimena, kad būtų gerai, jei J.Damijonaitis imtųsi iniciatyvos organizuoti lietuvių kalbos kursus neseniai iš Rusijos grįžusiems mokytojams.

Dar vienas įdomus epizodas iš J.Damijonaičio gyvenimo. Nors pats 1909 m. buvo išleidęs "Trumpą lietuvių kalbos gramatiką", 1920-aisiais J.Jablonskiui ir Kazimierui Būgai Kaune suorganizavus lietuvių kalbos kursus mokytojams, tarp klausytojų buvo ir J.Damijonaitis, tada jau ėjęs Kauno miesto pradžios mokyklų instruktoriaus pareigas.

Tarp kitų dokumentų Lietuvos švietimo istorijos muziejuje išlikę tų kursų metu daryti originalūs, tvarkingi užrašai, autoriaus pavadinti "Jablonskio pamokos". Jie vertingi tuo, kad galime sužinoti, kokius lietuvių kalbos dėstymo metodus tuomet naudojo J.Jablonskis ir pats lietuvių kalbos vadovėlių autorius J.Damijonaitis.

Artefaktas: J.Jablonskio laiškas, adresuotas J.Damijonaičiui. Kaunas, 1919 m. rugsėjo 21 d. / Lietuvos švietimo istorijos muziejaus nuotr.

Kitas eksponatas – J.Damijonaičio rašinių sąsiuvinis. Šie tekstai įdomūs ne tik pažintine ar istorine prasme (pvz., rašinys "Iš Tomo Žilinsko gyvenimo"), bet ir tuo, kad kritinės pastabos parašytos ne vien J.Jablonskio, bet ir Tomo Ferdinando Žilinsko ranka.

J.Damijonaitis rūpinosi, kad lietuviški vadovėliai pasiektų ir JAV gyvenančių lietuvių vaikus. 1921 m. Čikagoje lietuvių leidybos bendrovė "Draugas" išleido jo "Trumpą lietuvių kalbos gramatiką" (perspausdinta 1914 m. laida).

J.Damijonaičio gyvenimas ir darbai liudija apie jo atsidavimą savo veiklai, ypač didelę pagarbą ir dėmesį lietuvių kalbai. Jo gyvenimas nebuvo ilgas, tačiau labai prasmingas.

Savo pedagogine veikla J.Damijonaitis nusipelnė didelės pagarbos ir autoriteto ne tik kaip Kauno miesto pradžios mokyklų inspektorius, vadovėlių mokykloms autorius, visuomenės veikėjas, bet ir kaip aktyvus gimtosios lietuvių kalbos puoselėtojas. Neatsitiktinai Kaune, Aleksote, gatvė, kurioje J.Damijonaitis gyveno, pavadinta jo vardu.