„Istorijos detektyvai“: kokios idėjos leido Lietuvai tapti regiono lydere?

Atsakymai į šiuos intriguojančius klausimus Jūsų laukia antradienį – 22.30 val. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Istorijos detektyvai”.

„Istorijos detektyvai“ prisideda prie nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ ir tęsia reportažų ciklą „Idėjos, kurios padarė Lietuvą didžia“. Ankstesnėje laidoje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu prof. Rimvydu Petrausku buvo kalbama apie idėjas, kurios vienijo Lietuvą Mindaugo ir Gedimino laikais, o šįkart laikas panagrinėti, kas padėjo Lietuvai Vytauto ir Jogailos laikais bei XVI a. – tuomet, kai LDK tapo tikra regiono lydere tiek politine, tiek intelektualine prasme.

Istoriko Rimvydo Petrausko nuomone, didelę reikšmę turėjo XV a. pradžioje – Vytauto ir Jogailos laikais – padarytos reformos, kurios tapo pagrindu galingai valstybei susiformuoti. Pasak jo, būtent Vytauto ir Jogailos laikais atsiranda valdovo institucinis dvaras ir pareigybės: maršalas, iždininkas, vėliau kancleris, etmonas – visa vietos valdžios paletė, nuo vaivadų, kaštelionų iki seniūnų. Tiek vietos, tiek jų centrinės valdžios organizacija pamažu, per visą XV a. apraizgo Lietuvos valstybę. Valstybė pradeda funkcionuoti ne vien kaip asmeninių ryšių darinys, o kaip institucinė valstybė. Vytauto laikais, atvykę į valdovo dvarą užsienio svečiai pernelyg nebesistebi, na nebent tuo, kad pasninko Vytautas kartais nesilaiko. Bet visa kita: aplinka, funkcionuojantys santykiai – jie atrasdavo dvaro gyvenimą, kuris buvo daugiau ar mažiau įprastas to meto Vakarų ir Vidurio Europoje. „Lietuva iš esmės prisitaikė prie valstybingumo tipo, koks egzistavo to meto Europoje”,– teigia R. Petrauskas.

Kalbėdamas apie XVI a. išryškėjusį LDK dominavimą regione, Rimvydas Petrauskas teigia, jog geriausiai to meto lyderystės idėją perteikia trys pagrindiniai asmenys ar žmonių grupės: Jogailaičių dinastija, Albertas Goštautas bei Mikalojus Radvila Juodasis. Pasak istoriko, Jogailaičių dinastija XV a. pab.-XVI a. pr. valdė visą platų regioną – Vidurio ir Rytų Europą. Keturios stambios, integruotos valstybės – Vengrija, Čekija, Lenkija, LDK. Dabar toje teritorijoje galėtumėme suskaičiuoti 12-14 valstybių. Jogailaičiai šiame regione buvo pagrindiniai Habsburgų konkurentai – tai neabejotinas lyderystės faktas. Kitas svarbus aspektas, pasak istoriko – Albertas Goštautas ir teisinės minties proveržis XVI a. LDK, kai per vieną amžių buvo paskelbti trys LDK statutai (pirmasis – 1529 m., antrasis – 1566 m., trečiasis – 1588 m.).

„Jei žiūrėsime arčiau – tokio teisinės minties proveržio analogo, kaip XVI a. LDK, labai sunku surasti”,– teigia istorikas. Trečias svarbus lyderystės epizodas – apgalvota politinė ekspansija, kurią prisijungdami Livoniją vykdė Radvilos. „Livonijos prijungimo projektas, sakyčiau, tokio pobūdžio politinė lyderystė, irgi, yra gana išskirtinė Lietuvos istorijoje“,– teigia Rimvydas Petrauskas.

Kita tema – apie tai, jog Belgijos karalienė yra susijusi su... Marijampole. Kokios tai sąsajos? Koks ryšys tarp Suvalkijos miesto ir Belgijos karališkosios šeimos atstovės? Apie tai papasakos puikus savo krašto žinovas, istorikas Benjaminas Mašalaitis.

Šios įdomios istorijos žiūrovų laukia antradienį 22:30 val. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Istorijos detektyvai“ su Virginijumi Savukynu.