- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip plačiai Lietuvoje buvo paplitę raganų teismai? Kokie žmonės dažniausiai patekdavo į atstumtųjų gretas? Ar reikia tokiems žmonėms statyti atminimo ženklus? Šįkart „Istorijos detektyvai“ imsis keistos temos, kurios centre raganavimo atvejai ir žmonių kova su tuo.
Kitoje rubrikoje laidos kūrėjai kalbės apie hipius, o intelektualiame iššūkyje tikrins žurnalisto Audriaus Matonio žinias.
Vienas iš mūsų istorijos tamsių ir negarbingų puslapių – raganų bylos. Duomenų apie raganavimu apkaltintus ir nuteistus asmenis Lietuvoje randama nuo XVI a.. Tačiau pasakyti tikslų skaičių, kiek žmonių buvo sudeginti ar kitaip nukankinti, ne taip paprasta. Istorikai pasiryžo ištirti ir nustatyti tikruosius šio keisto fenomeno mastus.
Laidoje istorikas Aivas Ragauskas teigia, kad raganų teismo praktika buvo žodinio pobūdžio. Dokumentų, žinoma, beveik neišliko, tačiau negausiuose šaltiniuose aptinkami duomenys liudija apie itin dažną tokių teismų praktiką.
„Skaičiai turėjo būti ne keliolika ir net ne keletą šimtų, o tūkstantį kartų didesni negu mes turime išlikusius ir publikuotus duomenis. Esu tuo įsitikinęs, nes tris metus ieškau. Pavyko rasti tokių bylų, kurios pakeičia visą XVIII a. statistiką“, – pasakoja istorikas.
Profesorius šiuo metu baigia parengti peticiją, kurią ketina perduoti Lietuvos teisingumo ministerijai ar Konstituciniam teismui, kad būtų išnagrinėti dokumentai ir raganų teismų aukos paskelbtos nekaltomis. Kiti istorikai laidoje diskutuos su tokia profesoriaus iškelta idėja. Iš pirmo žvilgsnio tokie užmojai atrodo keistai.
Kultūros istorikas ir filosofas docentas Vytautas Ališauskas pritaria, kad turėtume žinoti, jog buvo nuteista daug nekaltų žmonių. Tai svarbus dalykas. Tačiau taip stipriai sureikšminti, rašyti peticijas ir kreiptis į teismus nėra būtina. Tokie dalykai itin svarbūs kalbant apie mūsų kultūrinę atmintį.
Kaip laisvai gyventi totalitarinėje valstybėje. Grandiozinės istorijos, kelionės autostopu per sovietinį bloką ir kiti su esamu režimu nesiderinę dalykai. Apie tai laidoje pasakos hipiai Arkadijus Vinokuras, Kęstutis Navakas, Kristupas Petkūnas bei Algis Lipskas.
„Istorijos detektyvai“ apie raganas, hipius ir atmintį – antradienį 22.30 val. per LRT televiziją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka10
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė1
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5
Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2
Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...