- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar galėjo lietuviai XIV amžiuje rengti sąmokslą prieš Livonijos ordiną? Kas galėjo tai lemti ir kaip galėjo pasikeisti geopolitinė situacija Europoje? Apie tai – šio vakaro „Istorijos detektyvų“ laidoje per LRT televiziją. O laidos rubrikoje „Intelektualus iššūkis“ šį kartą svečiuosis Jogaila Morkūnas.
„Turbūt pirmą kartą istorijoje Lietuva tampa kad ir periferinio, tačiau sudėtingo politinio žaidimo dalimi. Būdama pagoniška valstybe“, – laidoje pasakos profesorius Rimvydas Petrauskas.
Dauguma yra girdėję apie tragišką Tamplierių ordino likimą. Įdomu tai, kad panašus likimas galėjo ištikti ir Livonijos ordino riterius. Šio sudėtingo proceso ašyje atsiduria ir tuomet dar pagoniška Lietuva su kunigaikščiu Vyteniu priešaky.
Dar XIII amžiuje Livonijoje prasidėjo nesutarimai tarp Rygos arkivyskupo ir Livonijos ordino. Konfliktas savo esme priminė įvykius, kurie vyko tarp Prancūzijos karaliaus ir Tamplierių ordino. Livonijos ordinas turėjo karinę galią ir ypač aktyviai konfliktavo su Rygos arkivyskupu. Pastarasis ieškojo pagalbos ir atsigręžė į vienintelę realią jėgą – pagonišką Lietuvą.
„Matome, kaip tuo metu galėjo skirtingai rutuliotis situacija. Krikščionių miestą nuo kitų krikščionių – Livonijos ordino – saugo Vytenio atsiųsta lietuvių įgula“, – pasakos R. Petrauskas. Siekiant apsaugoti miestą net buvo pastatyta lietuvių pilis. Kur stovėjo ši pilis?
Ši istorija parodys, jog lietuviai sugebėjo ne tik kardu mosuoti, bet ir žaisti politinius žaidimus Vakarų Europos lygmeniu. Tuo metu, kai gandai apie tamplierius klaidžiojo po visą Europą, jie tikrai turėjo pasiekti ir Rygos arkivyskupo ausis. Turbūt neatsitiktinai ėmė sklisti kaltinimai, jog Livonijos ordinas perėmė pagoniškus papročius, tokius kaip mirusiųjų deginimas.
Išsamus pasakojimas apie tai, kaip klostėsi ir kaip pasibaigė didžioji intriga prieš Livonijos ordiną – šio antradienio „Istorijos detektyvų“ laidoje 22.30 val. per LRT televiziją. Vedėjas Virginijus Savukynas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...