Vos spėjęs pradėti aštuoniasdešimt aštuntąjį sezoną sceninis kolektyvas susidūrė su rimtu išbandymu. Masiškai išeinant iš darbo techniniams darbuotojams – apšvietėjams, butaforams, garso operatoriams, dekoracijų statytojams, kai kuriuos spektaklius ir išvykas į gastroles tenka atšaukti. Jau keleri metai kapitališkai remontuojamame Dramos teatre ir taip sudėtinga planuoti visavertę kūrybinę veiklą. Kultūros ministerija leidžia suprasti, kad ji tėra teatro steigėja, o jo vadovai ir darbuotojai patys turi ieškoti bendros kalbos ir gelbėjimosi rato.

Stebuklingų receptų nedavė

Trečiadienį Dramos teatre vyko visuotinis kolektyvo susirinkimas, dalyvaujant Kultūros ministerijos delegacijai: atvyko viceministras Gintaras Sodeika, sekretorius Juozas Širvinskas, finansų, teisės specialistai. Buvo daug karštų ir atvirų kalbų, bet stebuklingų receptų, kaip žaibiškai įveikti krizę, niekas nepasiūlė. „Aktoriai ir techniniai darbuotojai vardijo trūkumus, kritikavo negerą atmosferą kolektyve. Esmė – ne tik maži pinigai. Žmones įžeidžia tai, kad jie traktuojami kaip abstraktūs objektai, anoniminiai tam tikrų funkcijų vykdytojai. Vadovams į akis buvo išsakyta daug skaudžios tiesos apie jų praktikuojamą dviprasmybių, nutylėjimo taktiką, nekolegialumą. Su meno taryba visiškai nesitariama dėl spektaklių atšaukimo ar jų nurašymo iš repertuaro. Aš pats vaidinu spektaklyje „Gyvenimas“, bet kad spalio 27 dieną jis neįvyks, sužinojau iš pokalbio su jumis“, – sakė „Kauno dienai“ Dramos teatro meno tarybos pirmininkas aktorius Egidijus Stancikas.

Nors viename iš savo pranešimų spaudai Kultūros ministerija spalio pradžioje buvo užsiminusi, kad neatmetama galimybė pristabdyti Kauno dramos teatro aktyvią veiklą, užvakar delegacija iš sostinės tuo negąsdino. Teatro meno vadovo Gintaro Varno nuomonė buvo nedviprasmiška: paskelbus kūrybinį moratoriumą, prie merdinčio teatro vairo jis neliks. Režisieriaus įsitikinimu, būtų didžiausia klaida investuoti milijonus į pastato rekonstrukciją, o patį teatrą sugriauti iš vidaus.

„Po šio susitikimo situacija, deja, netapo aiškesnė. Ministerija dabar laikosi pozicijos, kad apsispręsti, kaip ir kokiu mastu dirbti toliau, yra teatro vadovybės prerogatyva. Plūduriavimas nežinioje tęsiasi“, – konstatavo E.Stancikas.

Idealizmas turi ribas

Karti tiesa: teatro žmonės šiandien yra skurdžiai. Gerai gyvena tik tie artistai, kurie uždarbiauja televizijose, veda įžymybių ar turtingų firmų vakarėlius. Apie techninius darbuotojus net nėra ko kalbėti. Minimali alga laikė teatre pririšusi tuos, kurie buvo jo fanatikai, sirgaliai. Tačiau ir didžiausią idealizmą gali sugniuždyti tikrovė: kai atlyginimo neužtenka duonai ir mokesčiams, reikia rinktis kitą darbą. Tų profesijų žmones, kurie palieka teatrą, mielai priglaus pramogų verslas.

„Ar geri apšvietėjai, garso operatoriai šiandien lengvai susirastų darbą? Žinoma, nekyla nė menkiausios abejonės. Ir uždirbtų jie mažų mažiausiai du tūkstančius litų“, – patikino Kauno filharmonijos direktoriaus pavaduotojas, kompozitorius Vidmantas Bartulis. Anksčiau V.Bartulis pats yra keletą metų dirbęs Kauno dramos teatro direktoriumi, tad žino, koks darbo krūvis tenka techniniam personalui. „Ne visi artistai vaidina kasdien, o tie žmonės dirba praktiškai be poilsio dienų. Jie labai prisirišę prie teatro. Jeigu jau išėjo toks aukšto lygio profesionalas kaip apšvietimo dailininkas Dmitrijus Bojarinas, reikalai tikrai prasti.“

Padidino, bet trūksta

Atlyginimų sistema teatruose gana sudėtinga: bazinis atlyginimas, priedai, koeficientai. Tačiau priedai iš dangaus nekrenta: juos galima išmokėti, kai teatras turi užsidirbęs pinigų. Jei jų mažai, iš tų koeficientų tiek naudos, kiek iš ožio pieno. Valstybės dotacijos – 1,7 mln. litų per metus – pakanka tik skurdžiai egzistencijai. „Kiek pajėgiame uždirbti iš spektaklių remonto sąlygomis, tiek išdalijame darbuotojams. Jei kitais metais dotacija nepadidės, gali tekti ir užsidaryti“, – pesimistiškai prognozuoja teatro vadovė Ina Pukelytė. Kultūros ministras Jonas Jučas spalio pradžioje viešai pareiškė, kad šiemet Kauno dramos teatro darbo užmokesčio fondas, lyginant su 2006-aisiais, buvo padidintas beveik 280 tūkstančių litų. Tai esanti didžiausia Kultūros ministerijos įsteigtiems valstybiniams dramos teatrams skirta suma.

E.Stancikas įsitikinęs, kad piniginiuose teatro reikaluose per daug slaptumo. „Vaidinti Kauno dramos teatro spektakliuose kviečiama labai daug vilniečių aktorių. Kokios sumos jiems išmokamos pagal autorines sutartis, niekas nežino. Kaip meno tarybos pirmininkas, bandžiau tuo domėtis, tačiau tokios informacijos negavau. Taip pat nežinome, kiek teatrui kainuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Gintaro Varno kurso studentų buvimas teatre. Jie vaidina spektakliuose „Žvaigždžių kruša“, „Medėjos vaikai“. Mano galva, tai galėtų būti traktuojama kaip studentų praktika, už kurią nebūtina mokėti.“

Kišenė – ne bedugnė

Nors visuose teatruose pinigais nelyja, iš kitur žmonės dar nebėga tarsi iš skęstančio laivo. Kultūros ministerija pabrėžia, kad be pastogės likęs Klaipėdos dramos teatras savo administracinę ir kūrybinę veiklą planuoja dar sudėtingesnėmis sąlygomis nei kauniškis. Techninių kadrų kaita neužklupo gerai lankomų Muzikinio, Lėlių teatrų.

„Teatro kišenė yra viena, nepaisant jos dalijimų į pastatyminių lėšų, mokos fondo skyrelius. Per dosniai atseikėsi vienam, nuskriausi kitus. Bandant išlošti kokybę su kviestinėmis žvaigždėmis, prarandama galimybė paskatinti savus darbuotojus“, – svarsto Kauno lėlių teatro direktorius Sigitas Klibavičius.

Negalima pamiršti, kad teatre ir techninį darbą dirba ypatingi, atsidavę bendram reikalui žmonės, sako S.Klibavičius. „Jeigu visiškai nebus materialiai skatinamas, tarkim, dekoracijų ceche dirbantis geras stalius, anksčiau ar vėliau jis išeis į kokią firmą daryti langų. Infliacija pirmiausiai kirs biudžetinėms kultūros įstaigoms, kurių atlyginimai nespės vytis kylančių kainų“, – nuogąstauja S.Klibavičius.

Kultūros ministerija didesnio finansavimo teatrams neskuba žadėti ir nešykšti patarimo: pasitelkdamos kūrybingumą ir išradingumą net sunkiai besiverčiančios kultūros įstaigos gali rasti optimalių sprendimų.