Indijoje Lietuvos aktorius trikdė žiūrovų įpročiai

Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai iš H.Ibseno festivalio Indijoje grįžo užburti šios šalies kontrastų, labai šilto priėmimo ir nustebinti Europoje neįprasto žiūrovių elgesio.

Indai, žiūrėdami panevėžiečių spektaklį „Kai mes mirę nubusime“, kalbėjosi mobiliaisiais telefonais ir tarpusavyje, užkandžiavo, išeidavo iš salės ir vėl grįždavo. Pasirodo, tai – įprasta Indijoje.

Lietuviai iš anksto buvo įspėti nedaryti spektaklio pertraukos. Mat vietiniai tokių dalykų netoleruoja ir paprastai nebesusirenka į salę. Tačiau J.Miltinio dramos teatro aktoriai surizikavo. Ir nieko – po pertraukos žiūrovai buvo savo vietose.

Po spektaklio J.Miltinio dramos teatro aktoriai buvo užversti gėlėmis, žiūrovai veržėsi į persirengimo kambarius. Išėjusius į gatvę lietuvius apspisdavo žmonės ir bandydavo juos paliesti, paglostyti. Kai kurie atpažindavo aktorius iš reklaminių plakatų prie teatrų, žinių laidos, straipsnių vietos spaudoje.

Indus sužavėjo lietuvių parodyta norvegų dramaturgo H.Ibseno drama „Kai mes mirę nubusime“, kurią režisavo Saulius Varnas. Panevėžiečiai gavo kvietimą atvykti į Indiją kitais metais.

Kelionę apsunkino streikas

Tik prieš kelias dienas iš šios šalies grįžę aktoriai vakar širdimis ir mintimis dar buvo Indijoje.

Aktorė Toma Razmislavičiūtė į spaudos konferenciją atėjo vilkėdama indų dizainerio sukurtą sarį, kurį įsigijo, kaip ji tikino, už labai prieinamą lietuviams kainą.

Rudolfas Jansonas susirinkusiesiems atnešė dovanų – smilkalų, o teatro direktoriui Romualdui Vikšraičiui – indų laikraščių, kuriuose – panevėžiečių aktorių trupės nuotraukos ir straipsniai apie spektaklį.

„Tikiu, kad tikrai buvote Indijoje“, – juokavo teatro vadovas.

Panevėžiečių teatralų kelionę į šią šalį labai apsunkino suomių oro linijų streikas. Į Delį aktoriai atvyko kelionėje užtrukę pusantros paros. Daug nervų kainavo dėžių su kostiumais ir kitais spektakliui reikalingais atributais gabenimas.

Trupę į Indiją lydėjo tik garso ir šviesos režisieriai bei du režisieriaus asistentai, bet techninius spektaklio klausimus pavyko sklandžiai išspręsti.

Panevėžiečius atrinko iš daugelio

Trečius metus Indijos sostinėje Delyje vykstantį H.Ibseno spektaklių festivalį organizuoja norvegų ambasada Indijoje. Į renginį kviečiami dešimt geriausių pastarųjų metų scenos veikalų, sukurtų pagal norvegų dramaturgo pjeses. Septyni spektakliai atrenkami iš Azijos šalių, trys – iš Europos ir vienas – iš JAV.

Festivalio meno vadovas Nisaras Alanas anksčiau buvo matęs režisieriaus Sauliaus Varno Rusijoje pastatytą spektaklį „Moteris iš jūros“, kuris jam padarė labai didelį įspūdį. Šiemet išvydęs S.Varno režisuotą „Kai mes mirę nubusime“, indas iškart panoro jį įtraukti į festivalio programą ir panevėžiečius pakvietė į svečius.

J.Miltinio dramos teatro aktoriai vaidino dviejuose miestuose – Delyje ir Čandigare.
„Buvome dviejuose miestuose, bet išvydome keturis jų veidus. Kiekvienas jų – šalia nenusakomas skurdas ir stebinanti prabanga. Tačiau žmonės, nesvarbu – turtingi ar ne, šypsosi, malonūs, be jokios agresijos“, – pasakojo R.Jansonas.

Jo kolegos atkreipė dėmesį, kad gatvėse šmirinėjantys indų šunys palyginti su mūsiškiais romūs tarsi ėriukai.

Lietuvius aktorius pribloškė abiejų miestų teatrų dydis, tūkstančio vietų žiūrovų salės.
Tiesa, per panevėžiečių spektaklius jos nebuvo sausakimšos. Tačiau iš audringos žiūrovų reakcijos aktoriai padarė išvadą, kad spektaklis jiems patiko.

„Kai mes mirę nubusime“ kūrėjai mano, kad jų spektaklis buvo vienas iš geriausių rodytų festivalyje. Vieno žymiausių dramaturgų H.Ibseno pjesė „Kai mes mirę nubusim“ – pasakojimas apie menininką Rubeką, kuris svajojo sukurti didįjį savo gyvenimo kūrinį – skulptūrą „Prisikėlimo dieną“.

Prisikėlimą turėjo įkūnyti jaunos moteris, ką tik pabudusi iš miego, atvaizdas. Rubekas sutinka Irenę, kuri atitiko jo filosofijos idealus. Irenė palieka savo šeimą ir iškeliauja su skulptoriumi. Bet Rubekas, pasirodo, mylėjo tik savo kūrybos filosofiją...

Ši mistiška pjesė, režisieriaus S.Varno ir J.Miltinio dramos teatro aktorių perkelta į sceną, nepaliko abejingų ne tik šiaurietiško būdo lietuvių, bet saulėtosios Indijos gyventojų.