Draugystė

Į uostamiestį vėl atkeliavo Japonija

Nors prie paminklo „Arka“ jau pasodintos sakuros, o Paveikslų galerijos kiemelyje vykusiame draugiškame japonų bei lietuvių vakare nuskambėjo graudi japoniška vestuvių giesmė, buvo ragaujama suši ir sakė, Kudži ir Klaipėdos 15 metų draugystei skirti renginiai dar nesibaigė.

Šiandien, 17 val., Melnragės paplūdimyje į dangų kils kelias dienas Menininkų namuose šurmuliavusioje aitvarų dirbtuvėje vaikų sukurti aitvarai.

Į Klaipėdą atvykę Aitvarų kūrėjų asociacijos prezidentas ir Aitvarų muziejaus įkūrėjas Masaaki Modegi su žmona bei dvidešimt metų aitvarus kuriantis meistras Ohye Makoto, padedami šio projekto organizatorių Gintauto Šiupšinsko bei Manto Sakalausko, tris dienas uostamiesčio vaikus mokė daryti aitvarus.

Aitvarų tėvyne laikoma Kinija, kur jie atsirado prieš 2000 metų. Tačiau labiausiai aitvarai paplito Japonijoje. Čia puoselėjamos gilios aitvarų tradicijos, švenčiama daugybė švenčių, rengiami festivaliai. Nors dabar šie vėjyje sklandantys spalvingi meno kūriniai gaminami ir iš sintetinių medžiagų, tačiau iki šiolei jie kuriami ir iš ryžių popieriaus bei bambuko lazdelių. Į ryžių popierių įdedamos šilko juostelės šiai natūraliai medžiagai suteikia ilgalaikio patvarumo.

Tokijo aitvarų muziejuje yra net 500 metų senumo aitvarų. Pasak M.Modegi, didžiausią pavojų aitvarams kelia maži vabaliukai, kurie graužia ryžių popierių.

Ant aitvarų Japonijoje iki šiolei tušu ir akrilo dažais piešiami tradiciniai siužetai – gamta, ornamentai, simboliai. Kiekvienas regionas turi savo formos aitvarus, o iš viso suskaičiuojama bent 500 tradicinių aitvarų formų.

Menininkų namuose veikusiose kūrybinėse aitvarų dirbtuvėse pagal amžiaus grupes suskirstyti vaikai buvo supažindinti su aitvarų atsiradimo istorija ir gamybos būdais. Iš svečių atsivežtų medžiagų jie mokėsi patys kurti aitvarus. M.Modegi ir O.Makoto kelias dešimtis mažųjų klaipėdiečių mokė daryti Tokijo apylinkėse paplitusius šešiakampius kovinius aitvarus – edo.

Pasak M.Modegi, Japonijoje iki šiolei populiarios aitvarų kovos. Vienas būdas – kai aitvarų virvės susipynusios vėjyje ir jie „pjauna“ vienas kitą. Kitas – prie aitvaro virvės pritvirtinamas peilis. Trečias – prie virvės rišamos stiklo duženos. Ketvirtas – du aitvarai kaunasi skirtingose upės pusėse. Svečias, paklaustas, kiek aitvarų kovos būdų esama, mįslingai šypsojosi. Galima spėti, kad jų beveik tiek pat, kiek ir aitvarų formų.

Anot japonų, aitvarų kūrimas ir kovos lavina mažųjų japonų vaizduotę bei ištvermę. Žinant, jog kartais aitvarai būna net 150 kvadratinių metrų dydžio, visai nenuostabu. Kiek mažų rankelių turi sugebėti suvaldyti tokį superaitvarą!

Ant Klaipėdoje sukurtų aitvarų vaikai surašė savo vardus lotyniškomis raidėmis, o svečiai iš Japonijos jų vardus įamžino hieroglifais. Išbandę savo aitvarus Melnragės paplūdimyje, būrys klaipėdiečių turės mažą, bet gražų tolimos šalies prisiminimą.

Japonijos dvasią klaipėdiečiai galės pajusti dar dviejuose renginiuose. Šiandien, rugpjūčio 28 dieną, 22 val. Menininkų namų kiemelyje įvyks uostamiesčio menininkų ir japonų performansas „Fly over Butterfly“. Dar kitą šeštadienį, rugsėjo 4 dieną, 22 val., taip pat Menininkų namų kiemelyje – elektroninės muzikos atlikėjo iš Japonijos Alube koncertas.