Į sceną atkeliauja V.Krėvės „Raganius”

Balandžio 20 ir 21 dienomis Dramos teatre rampų šviesą išvys naujo pastatymo premjera – lietuvių rašytojo, dramaturgo Vinco Krėvės apysakos “Raganius” inscenizacija.

Prikelia nacionalinę klasiką

Vieną žinomiausių V.Krėvės kūrinių inscenizavo pastatymo režisierius, teatro aktorius Kęstutis Macijauskas. Spektaklio žanras – dviejų dalių liaudiška komedija. Jos dailininkė Marija Benetytė, kompozitorius Gintaras Kizevičius ir penkiolika teatro aktorių, tarp kurių vaidins ir pats “Raganiaus” režisierius, prikels kadaise tautiniu vadintą unikalų kūrinį.

V.Krėvės “Raganius” – ne pirmas Kęstučio Macijausko inscenizuotas bei režisuotas tarp vienuolikos jo pastatymų nacionalinės klasikos kūrinys. Jau trylika metų scenoje gyvuoja jo pastatyta Žemaitės komedija “Trys mylimos”, o prieš dvejus metus inscenizuotas Igno Šeiniaus “Kuprelis” - irgi tarp mėgstamiausių publikos spektaklių.

Turėjo universalių užmojų

“Raganiaus” autorius Vincas Krėvė-Mickevičius buvo universalių užmojų, įvairių žanrų ir istorinių veikalų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėjimą, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas.

Rašytojas gimė 1882 m. Subartonyse (Varėnos raj.). Kaime Mickevičiai dar buvo vadinami Krėvėmis, todėl tą pavardę rašytojas pasirinko slapyvardžiu. Studijavo Lvovo, Kijevo universitetuose, profesoriavo Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyveno JAV, profesoriavo Pensilvanijos universitete. Mirė 1954 m. Springfilde (JAV, Pensilvanijos valst.). 1992 m. palaikai perlaidoti gimtinės kapinėse.

Be apysakos “Raganius”, tarp žinomiausių V.Krėvės kūrinių - “Dainavos šalies senų žmonių padavimai”, apsakymų rinkinys “Šiaudinėj pastogėj”, dramos “Šarūnas”, “Skirgaila”, “Žentas”, kiti prozos bei scenos veikalai, tautosakos leidiniai.

Aktoriai prabils dzūkiškai

Kaip ir pati apysaka, taip ir liaudiškos komedijos žanrą įgavusi inscenizacija prikelia XX amžiaus pradžios vieno Ramūnais praminto Dzūkijos sodžiaus gyvenimą, atskirų sodžiaus žmonių likimus.

“Raganiaus” autoriaus amžininkas Vincas Mykolaitis-Putinas yra pažymėjęs, kad nė vienas lietuvių rašytojas tiek neįsigilino į lietuvio sielą ir buitį, kaip Krėvė. Jis pirmasis į lietuvių literatūrą įvedė, be kita ko, savarankiškos ir laisvos dvasios žmogų, koks yra raganiumi pramintas sodžiaus skerdžius Kazys Gugis.

Gugį - pagrindinį kūrinio ir spektaklio herojų vaidins aktorius Česlovas Judeikis. Tarp pagrindinių veikėjų žiūrovai pamatys Rimanto Nedzvecko sodžiaus ūkininką Joną Kukį, Jono Naujoko garsųjį savo liepa Grainį, Nijolės Narijauskaitės ir Nijolės Sabulytės Kukienę, Aleksandro Šimanskio ūkininką Misiulį, spektaklio režisieriaus sukurtą krautuvininką Jankelį, du visai skirtingus aktoriaus Rimanto Pelakausko vaidmenis – Žandarą ir šv.Petrą, Vaido Jočio Petrą Lukošiūną, scenos debiutanto Manto Poškaus jaunąjį Joną Kukį bei dar pulkelio aktorių vaidinamus, dzūkiškai kalbančius veikėjus.

Sugrąžina prie šaknų

K.Macijausko žodžiais, “Krėvės herojai sugrąžina mus prie tų šaknų, iš kurių išaugome, prie tų dvasinių vertybių, kurios leidžia jaustis laisviems.

Neeikvodami per daug jėgų kerštui, neapykantai, pavydui, tuščioms ambicijoms, maniakiškam norui visus atvesti į savo “tikėjimą”, Krėvės žmonės išsaugo dvasinę potenciją kitiems dalykams.

Viešąjį gyvenimą jie priima tokį, koks jis yra, o jo prieglobstyje susikuria antrąjį, tylųjį gyvenimą, į kurį visada gali atsiremti ir kuris juos palaiko.

Tas antrasis gyvenimas susideda iš savojo teisumo ir doros, nepamintos savigarbos, iš vienokio ar kitokio tikėjimo (dievais, burtais, gamta, sąžine), - žodžiu, iš to, kas žmogui leidžia jaustis žmogumi bet kokiomis sąlygomis”.