- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvos nacionalinį Pasaulio atminties registrą įtraukti žymaus Lietuvos žydų mąstytojo Vilniaus Gaono bei lietuvių švietėjo Simono Daukanto rankraščiai, trečiadienį pranešė Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
XVIII amžiuje gyvenusio Elijo ben Saliamono Zalmano, vadinamo Vilniaus Gaonu, rankraščiai – 1799–1940 metais įvairiose Europos šalyse ir miestuose publikuotų darbų kolekcija. Joje – ir keli pasaulyje reti leidiniai, beveik visi jie yra vieninteliai Lietuvoje.
Kaip skelbia biblioteka, pats Vilniaus Gaonas nepaskelbė nė vieno savo teksto, o jo mokymas buvo kruopščiai konspektuojamas ir surašomas mokinių, sūnų ir žentų, po jo mirties pradėtas redaguoti ir publikuoti.
Vilniaus Gaonas pasisakė visomis svarbiomis judaizmo ir žydų religinės pasaulėžiūros temomis: žydų religinės teisės, giluminės Talmudo tekstologijos ir Biblijos studijų, etikos, kabalos.
Spausdintinis Gaono palikimas paskleidė jo mokymą po pasaulį ir išgarsino Lietuvą kaip žydų religinio mokymo ir intelektualumo centrą.
Antrasis dokumentinio paveldo objektas – vienuolika XIX amžiuje gyvenusio Lietuvos istoriko, rašytojo, švietėjo S. Daukanto rankraščių, rašytų nuo 1831 iki 1858 metų ir apimančių svarbias S. Daukanto veiklos sritis: istoriografiją, antikinių ir naujųjų autorių vertimus bei leksikografiją.
Nacionalinė biblioteka paraišką šiam unikaliam dokumentų rinkiniui įvertinti teikė kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Vilniaus universiteto biblioteka. Aštuoni šio rankraščių korpuso vienetai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, du – Vilniaus universiteto bibliotekoje, vienas – Nacionalinėje bibliotekoje.
Šie 11 rankraščių rašyti beveik 30 metų, todėl atspindi brandžiausią ir kūrybingiausią S. Daukanto gyvenimo laikotarpį.
Oficiali UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimų teikimo ceremonija vyks rugsėjo 20 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Pirmieji dokumentai į Lietuvos UNESCO nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti 2006 metais. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“, vienintelis jo Lietuvoje esantis egzempliorius šiuo metu saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Nacionaliniame registre iš viso įrašyti 68 dokumentai: 35 iš jų pripažinti regioninės (europinės) ir 33 – nacionalinės reikšmės dokumentais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteiktas valstybės pripažinimas5
Seimas ketvirtadienį suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. ...
-
Pažaislio festivalyje – Levickio interpretacijos akordeonu Gershwino rapsodijos tema
2025 m. rugpjūčio 24 d. Pažaislio vienuolyno kieme publika susitiks su Lietuvoje retai viešinčiu charizmatiškuoju akordeono virtuozu Martynu Levickiu. Solistas kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru atliks jo paties aranžuotą ir speciali...
-
Paryžiuje koncertu ir vaizduotės forumu uždaromas Lietuvos sezonas Prancūzijoje
Paryžiaus modernaus meno muziejuje „Palais de Tokyo“ koncertu ir vaizduotės forumu ketvirtadienį uždaromas tris mėnesius trukęs Lietuvos sezonas Prancūzijoje. ...
-
Stebuklinga akimirka: LNOBT fojė nušvito Kalėdų eglutė
Žiūrovai, susirinkę į pirmąjį šios žiemos „Arlekino milijonų“ spektaklį, pirmieji iš arti pamatė ir įvertino pro fasadinius Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro langus vilniečiams gerai matomą teatro Kalėdų egl...
-
„Ąžuoliuko“ vadovui V. Miškiniui svarstoma suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą2
Artimiausiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstoma sostinės garbės piliečio vardą suteikti kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui Vytautui Miškiniui. ...
-
Kauno modernizmui skirtoje parodoje – nepažintos dimensijos
Kai 2023 m. Kauno modernizmas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, miestas ir jo modernistinė architektūra tapo dar ryškesniu kūrybos šaltiniu. Naujojo architektūros instituto kūrimas Kauno pašte, Europos kult...
-
Kiek dar suksime vinilines plokšteles?1
Kalbėjomės su ne taip neseniai susikūrusios vinilines plokšteles pristatančios leidyklos „Juoda banga“ įkūrėju Rolandu Geistaru. Šios leidyklos tikslas – rinkti išskirtinę, kokybišką ir ilgalaikę meninę ...
-
Eglės Vertelytės kūrybos procesai1
Eglė Vertelytė – režisierė, scenaristė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos dėstytoja. 2017 m. kino ekranuose matėme jos debiutinį filmą – apie 50 pasaulio kino festivalių apkeliavusią tragikomediją „...
-
Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradeda vadovauti Giedraitytė
Nuo trečiadienio Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradeda vadovauti Goda Giedraitytė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Nacionalinę premiją gavusi Komskienė: šokio teatro sukūrimui prireikė gyvenimo1
Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusi šokėja, choreografė Birūta Komskienė sako, kad sukurti šokio teatrą „Aura“ jai prireikė viso gyvenimo ir pridūrė besitikinti, kad sulaukus apdovanojimo jame apsilankys daugiau žm...