„Vėl persikėliau į savo pratybų lauką ir tarnybą. Nostalgiškai prisiminiau laikus, kai tarnavau, savo draugus karius, ką su jais patyriau, ko išmokau“, – įspūdžiais po filmo dalijosi žurnalistas. I. Krupavičiaus teigimu, dokumentiniame filme labai realistiškai atvaizduota kario šauktinio kasdienybė, iššūkiai ir uždaviniai.

„Stebėdamas iš šono, supranti, kad tai, ką mes ten patyrėme, yra be galo įvairu. Nesusimąstai apie tai, bet, pamatęs ekrane, supranti, kad visko įvyko labai daug. Kario šauktinio realybė per tą trumpą dokumentinio filmo laiką gerai perteikta, emocija, mintys –  viskas sėkmingai parodyta“, –  sako laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas.

Įvedus privalomąją karo tarnybą, kilo nemažai diskusijų, ar tai – geras žingsnis. Savanoriškoje šauktinio tarnyboje Rukloje devynis mėnesius praleidęs I. Krupavičius įsitikinęs, kad tai – gera ne tik karo, bet ir gyvenimo mokykla.

„Prasminga išmokti tai, ko moko tarnyboje. Išmokę apsiginti, valdyti ginklą, jau tikrai neklausinėsime, ką daryti, jeigu kažkas atsitiktų. Galų gale, galėsime patarti aplinkiniams. Ta mokykla man atrodo būtina. Žmogaus pasirinkimas –  tęsti profesinę tarnybą ar ne, bet manau, kiekvienas jaunas žmogus turėtų tai pereiti ir išmokti. Tarnyba prasminga ne tik dėl to, kad supranti kodėl tau reikėtų apginti Tėvynę, dėl jos kautis, bet ir pats sustiprėji kaip žmogus, o sustiprėjęs gali priimti protingus sprendimus“, – mano jis.

Tiesa, šį filmą anksčiau už lietuvius pamatė vienos didžiausių televizijų pasaulyje – „Al Jazeera“ – žiūrovai, jų visame pasaulyje – 200 mln. Režisierė N. Meidutytė sakė, kad, kuriant šį filmą, pagrindinis jos tikslas buvo paskleisti žinią apie Lietuvą. Tam į dokumentinį filmą įpinta nemažai istorinių faktų bei šių dienų pranešimų apie geopolitinę situaciją. I. Krupavičius įsitikinęs, kad filmui „Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ reikiamą žinią paskleisti pavyko.

„Manau, kad istorinių faktų, pateiktų filme, daugelis pasaulyje nežino. Kitos valstybės gauna labai sausą informaciją arba jos visai nežino. Filmo metu jie gali sužinoti apie tokią valstybę Europoje, kuri iškentė labai daug skaudžių netekčių, daug žūčių ir okupacijų, vis dėlto atsilaikė ir atsikovojo laisvę. Manau, kad pasauliui turėtume atrodyti kaip šalis, kuri žino, ko nori, žino, ką reiškia laisvės kaina, pasirodyti, kaip moderni, kartu su NATO žengianti valstybė. Tikiuosi, tokia žinutė juos ir pasiekė“, – viliasi žurnalistas.

I. Krupavičiaus žodžiais, šį dokumentinį filmą pamatyti turėtų dažnas lietuvis. „Tie, kurie jaučia, kad gimtinė jiems yra ne tik tai, ką kažkas paduoda, bet ir tai, ką tu pats užsidirbi, dėl ko pats gyveni, turėtų pažiūrėti šį filmą“, – galvoja pašnekovas.