Kiekviena Niujorke gyvenančios dailininkės Vidos Krištolaitytės paroda Lietuvoje tampa įsimintina

Tapybos darbai, sukurti Niujorke. Taip savo kūrybos parodą „Lietuvos aido“ galerijoje pavadino Vida Krištolaitytė. Niujorke gyvenančios lietuvių menininkės V.Krištolaitytės tapybos darbų pa-roda „Lietuvos aido“ galerijoje apžvelgia pastarųjų dešimties metų dailininkės kūrybą.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, V.Krištolaitytė kūrybos parodas gimtinėje rengia kone kasmet. Daugiausia parodų surengta Vilniaus „Vartuose“, kūryba taip pat yra eksponuota Kaune, Šilalėje ir Laukuvoje. Šiuo metu dar viena paroda veikia Rietavo kultūros istorijos muziejuje.

Paroda „Lietuvos aido“ galerijoje, kaip ir visos ankstesniosios, V.Krištolaitytės kūryboje atskleidžia kažką naujo, netikėto ir jaudinančio, liudijančio neišsenkančią meninės saviraiškos įvairovę. Patvirtina, kad autorė yra ne tik iš prigimties talentinga koloristė, turinti originalų savo braižą, dinamišką potėpį, bet ir yra linijos virtuozė.
Jaukios, skliautuotos „Lietuvos aido“ galerijos erdvės tapo puikiu fonu tiek spalvingoms, ekspresyvioms abstrakcijoms, tiek minties ir jausmo prisodrintoms figūrinėms kompozicijoms, tiek realistiniams pastarojo meto paveikslams, suvienytiems „Artojėlių“ temos.
„Po tapybos abstrakcijos pasiilgau žmogaus. Žmogaus kūrimas įgimtas man, o figūrinė tapyba – mano didžioji meilė. Kai paišau žmogų, atsiranda kūrybinė galia, susiliejimas su dievybe. Aš paišau žmogaus esmę, o ne tai, ką matau akimis, – man svarbu išraiška“, – mintimis dalijasi kūrėja, tarsi siūlydama žiūrovui požiūrio į savo paveikslus raktą.
Kiekviena V.Krištolaitytės kūrybos paroda Lietuvoje tampa ne tik įsimintinu kultūrinio gyvenimo faktu, bet ir bendravimo su kūrybos gerbėjais, jaunystės draugais ir artimaisiais švente. Negali nežavėti jos nuoširdumas, mokėjimas džiaugtis kiekvienu jos paveikslais susidomėjusiu žmogumi, gebėjimas prakalbinti tiek mažą, tiek seną.
Kaune gimusi V.Krištolaitytė – karo metų vaikas. Iš Suvalkijos kilęs jos tėvas, dirbęs Ukmergės apskrities agronomu, sovietų valdžios buvo suimtas ir įkalintas, o po poros metų mirė. Artėjant frontui, motina su trimis mažamečiais vaikais šieno vežime iš Padievyčio kaimo patraukė į Vakarus.
Vida prisimena, kaip 1944 metų žiemą Vokietijoje, pabėgėlių stovyklos kieme, ant sniego nupiešė milžinišką žmogaus – Tėvo ar Dievo – figūrą. Praūžus lėktuvo antskrydžiui, piešinio neliko, bet pabėgėliai liko gyvi. Vaikystėje patirti dramatiški karo įspūdžiai visam laikui gyvi jos atmintyje, o karo tema – visoje profesionalioje kūryboje.
V.Krištolaitytė gimnaziją baigė Čikagoje, dailės pedagogikos studijas – Ilinojaus universitete ir Meno institute.
Kūrybinei veiklai jauną menininkę skatino žinomų išeivijos dailininkų – K.Žoromskio, V.Vizgirdos, M.Šileikio ir kitų palankūs atsiliepimai. Baigus tapybos ir grafikos magistro studijas Niujorko F.Pratto menų institute jai suteikta teisė dirbti meno profesūros darbą. Kartu atsirado galimybė plačiau susipažinti su geriausiais avangardo darbais, mokytis meno stilistikos.