- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš 190 metų, 1831-ųjų sausio 15 d. Hanoveryje, Vokietijoje, gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Jurgis Zauerveinas. Lietuvių tautos ir kalbos mylėtojas, kovotojas už lietuvių tautinį sąmoningumą, kassyk pagerbiamas atliekant jo žodžiais sukurtą giesmę "Lietuviais esame mes gimę".
Rūpėjo svetima tauta
XIX–XX a. visuomenės veikėjų žinynuose J.Zauerveino pavardę galima rasti ir tarp poetų, publicistų (pasirašinėjo slapyvardžiais Girėnas, Pilėnas, Rukštinaitis, Silvatikus), ir tarp akademinės bendruomenės narių – buvo filosofijos daktaras, ir unikaliais gebėjimais apdovanotų filologų – buvo poliglotas, kalbėjo apie 60 kalbų.
Iškilios asmenybės veikla atskleidžiama virtualiajame kultūros paveldo portale epaveldas.lt, kuriame saugomi gausūs skaitmeninti raštijos lobiai.
Mažojoje Lietuvoje J.Zauerveinas gyveno ketvirtį amžiaus su pertraukomis, apie 1874–1898 m. Su lietuvininkais ir jų kalba susipažino dar gimnazijos laikais, kai šie atvykdavo dirbti į Vokietiją, į Gronau fabrikus. Atvykęs į Mažąją Lietuvą ir čia pagyvenęs, gerokai pramoko lietuvių kalbos, ja susižavėjo, pamilo žmones, jo dėmesį patraukė vietinių gyventojų rūpesčiai. Bendravo su Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, įsitraukė į lietuvių tautinę ir politinę veiklą ir bendradarbiavo apie 20 metų. Dalyvavo 1890 m. įkurtos Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės veikloje.
J.Zauerveinas kovojo dėl lietuvių kalbos sugrąžinimo į mokyklas, rašė apie gimtosios kalbos svarbą ir jos uždraudimo mokyklose padarinius.
1879 m. ir 1881 m. J.Zauerveinas buvo Klaipėdos apskrities kandidatas į Prūsijos karalystės landtagą. 1881 m. kandidato priešrinkiminį žodį "Broliai lietuvininkai!" aptinkame sausio 11-osios laikraštyje "Lietuviška ceitunga". Vėliau, 1898 m., buvo Tilžės-Lankos apskrities lietuvių kandidatas į Vokietijos Reichstagą, Prūsijos landtagą, bet išrinktas nebuvo.
J.Zauerveino dėka 1879 m. Tilžėje buvo įkurta Lietuvių literatūros draugija, kurios nariais buvo žymūs Europos kalbininkai, lietuvių kultūros veikėjai.
Kurstė lietuvių tautiškumą
Kaip primena Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos specialistai, J.Zauerveinas daug rašė įvairiais klausimais: apie prigimtines žmogaus teises, žadino lietuvių nacionalinį orumą, kėlė kultūrines, socialines, tautines problemas, taip pat rašė filologinio pobūdžio publikacijas, kurias siųsdavo Mažosios Lietuvos laikraščiams.
Daugiausia jo publikacijų, eilėraščių išspausdino "Lietuviška ceitunga" ("Lietuwiszka ceitunga"), taip pat "Tilžės keleivis" ("Tilžės keleiwis"), "Nauja lietuviška ceitunga" ("Nauja lietuwiszka ceitunga"). "Nemuno sargas" ("Niamuno sargas") dažnai perspausdindavo kitų laikraščių straipsnius, tačiau šio laikraščio yra išlikęs tik vienas numeris. Bendradarbiavo su Didžiajai Lietuvai skirta "Aušra" ("Auszra").
Pvz., 1882 m. kovo 21 d. laikraštyje "Lietuviška ceitunga" kėlė mintį, kad lietuvių šviesuoliai turėtų leisti tautinius laikraščius, burtis į kultūrines draugijas, taip saugotų savo tautiškumą, kovotų su Lietuvos rusifikacija, germanizacija. Pats aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos tautinės draugijos "Birutė" (įkurta 1885 m.) veikloje, buvo jos garbės narys, kurį laiką ir pirmininkas. Labai svarbiu laikomas J.Zauerveino pranešimas "Apie atgaivinimą lietuviškos kalbos", skaitytas 1887 m. "Birutės" draugijos susirinkime, – jis publikuotas "Tilžės keleivyje" (1894 m. birželio–liepos numeriuose).
Daktaras J.Zauerveinas kovojo dėl lietuvių kalbos sugrąžinimo į mokyklas, rašė apie gimtosios kalbos svarbą ir jos uždraudimo mokyklose padarinius. Tokia publikacija "Vėl pagonai" buvo išspausdinta per keletą "Lietuviškos ceitungos" numerių (1881–1882 m.). 1883 m. "Aušroje" straipsnyje "Kalbos dalykai" kalbėjo apie būtinumą mokyti vaikus gimtąja kalba.
Savo nusivylimą dėl lietuvių tautinio sąmoningumo jį puolantiems oponentams griežtai išsako rašinyje "Girėno apsirokavimas su savo bei Lietuvos lietuviškais neprieteliais..." ("Naujoji lietuviška ceitunga", 1896, 1897).
Eilės virto dainomis
J.Zauerveinas dažnai prie publikacijų pridėdavo eilėraščių, taip tarsi išryškindamas savo nuostatas, idėjas, kurias norėjo pasakyti: "Žmoniu gimines ir kalbos yr' nu pono Dievo", "Kaip juokdinas žmogus be motinos kalbos", "Užtarims lietuviškos giminės: "Dar šim kampe lietuv'ninkai! ..." ("Lietuviška ceitunga", 1879, 1882 m.).
"Kaip dyvinay man judin širdį…", "Lietuvninkai, žiūrėkit tikt!..", "Lietuvninkus aš myliu taip…", "London mieste yr' daug žmonių…", "Lietuva ant visados…", "Mieloji Lietuva" ("Tilžės keleivis", 1894 m., liep. 14, 18) – taip eilėmis apdainuodavo Lietuvos praeitį, gamtą, upes, ypač Nemuną, žmones, kalbą, tradicijas, išliedavo savo asmeninius jausmus, išgyvenimus.
Iš viso J.Zauerveinas parašė apie 300 eiliuotų kūrinių, o dauguma jo patriotinių eilėraščių tapo liaudies dainomis. Labiausiai jį išgarsino 1879 m. parašytas ir pirmą kartą laikraštyje "Lietuviška ceitunga" (rugs. 23, p. 6) paskelbtas eilėraštis "Lietuvninkai mes esam gimę" ("Lietuv'ninkai mes esam gimme"), kuris laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir gausybę kartų buvo perspausdintas anksčiau ibei šiais laikais įvairaus pobūdžio leidiniuose. Jo sutrumpintas variantas su kompozitoriaus Stasio Šimkaus parašyta melodija buvo siūlomas ir kaip oficialus Lietuvos himnas.
Nors oficialiu Lietuvos himnu netapo, o šiandien labiau žinomas sutrumpintas variantas, tačiau populiarumo neprarado, tik žodis "lietuvninkai" pakeistas į "lietuviai" ir pavadintas "Lietuviais esame mes gimę". Portale epaveldas.lt saugoma keletas šio kūrinio skaitmeninių garso įrašų.
Daugumą J.Zauerveino eilių surinko ir knygeles išleido kultūros veikėjas Vilius Kalvaitis: "Prusijos lietuvių dainos" (1905 m.) ir "Lietuwiszkų wardų klėtele" (1910 m.).
Indėlis į literatūros pažinimą
J.Zauerveinas pagal Kristijono Donelaičio poemą "Metai" hegzametru sukūrė epinę poemą "Nemunyčiai", tačiau tuo metu ji nebuvo išspausdinta. Tautinę baladę "Macilėnas ir Gražina" galime skaityti iki mūsų laikų išlikusioje 1885 m. "Aušroje".
Daktaras J.Zauerveinas žinomas kaip Biblijos vertėjas į įvairias kalbas, tačiau galime rasti ir jo į lietuvių kalbą verstą Williamo Shakespeare'o "Hamleto" fragmentą, spausdinamą laikraštyje "Lietuwiszka ceitunga": "Hamleto susikalbėjimas su savim" (1880 m.), "Hamleto priežodis apie bjaurujį svietą", "Graudenimas iš "Hamleto" (1881 m.). Laikraštis "Aušra" spausdino poetų romantikų ir jų priešininkų literatūrinę polemiką, kurioje dalyvavo ir J.Zauerveinas.
Skatindamas išsaugoti lietuvių kalbą pasitelkiant tikėjimą, kartu su V.Gaigalaičiu išleido knygelę vaikams "Waiku knįgele isz kuriôs lietuwiszki waikelei lengwei skaityti ir raszyti, prisakymus bei maldeles iszsimokina" (1906 m.).
Virtualiąją kelionę po J.Zauerveino palikimą portale epaveldas.lt galima baigti Jono Basanavičiaus knygoje "Prie historijos musun rašybos" (1899 m.) įrašyta dedikacija, skirta bendradarbiui, bičiuliui, Lietuvos krašto, kalbos ir žmonių mylėtojui, daug jėgų tam atidavusiam idealistui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbo neturintys prancūzų kultūros darbuotojai užėmė Paryžiaus teatrą
Prancūzijoje darbo neturintys kultūros ir turizmo sektoriaus darbuotojai ketvirtadienį užėmė garsų Paryžiaus teatrą kairiajame Senos krante, reikalaudami didesnės vyriausybės paramos po metus trunkančios pandemijos, atėmusios iš jų pajamas...
-
Rašytojas H. Helgasonas – apie islandų istoriją ir tai, kodėl jie neišmoko valgyti silkės
Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusio romano „60 kilogramų saulės šviesos“ vertėja Jūratė Akucevičiūtė susitikimą su knygos autoriumi, islandu Halgrimu Helgasonu, buvo sutarusi Islandijos šiaurėje, mažame Siglufjorduro mi...
-
M. K. Čiurlionio natų redakcija – it atsargūs prisilietimai
Lietuvos muzikos informacijos centras (LIMC) išleido du žymiausio Lietuvos visų laikų dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninių kūrinių natų leidinius, bendradarbiaudamas su jo kūrybos tyrinėtojais – p...
-
O. Koršunovo „Jelizaveta Bam“ – spektaklis, gimęs pogrindyje tikrąja to žodžio prasme1
Tai pats siurrealistiškiausias, keisčiausias, tačiau ir labai poetiškas režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis, gimęs ir rodytas po didžiąja Lietuvos nacionalinio dramos teatro scena. Taip, būtent po ta scena, kuri šiuo met...
-
Spektaklyje „Ryšys“ – gyvenimo ir vilties liudijimas mirties akivaizdoje
Netradicinį sezoną Nacionalinis Kauno dramos teatras siūlo dar vieną netradicinę premjerą. Jaunos režisierės Agnijos Leonovos spektaklis "Ryšys" pagal rusų dramaturgo Kirilo Fokino pjesę – tai spektaklio su mokslinės fantastik...
-
R. Krasninkevičius: niekada nėjau kito numintu keliu
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomas gausus Romano Krasninkevičiaus (1926–1996) kūrybinis palikimas – 150 linoraižinių, medžio, gumos, metalo ir kartono raižinių, piešinių, iš popieriaus juostelių audimo ...
-
Ministerijos ragina Panevėžį neskubinti menų centro statybų
Kultūros ir Finansų ministerijos ragina atsakyti Panevėžio savivaldybę į klausimus, kylančius dėl numatomo statyti Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) planuojamų veiklų ir kviečia „nesiimti jokių statybos darbų, kol nėra užtikrintas...
-
Fotomenininkas iš JAV bibliotekai Klaipėdoje atsiuntė savo archyvą1
Prieš kelias dienas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką pasiekė antroji siunta iš JAV, kurioje – dar viena fotomenininko Edžio Jurčio fotografijų archyvo dalis. ...
-
Kultūros bendruomenė prašo Vyriausybės parengti konkretų planą dėl karantino atlaisvinimo
Kultūros bendruomenė kreipėsi į Vyriausybę, kad ši parengtų konkretų planą su datomis dėl karantino režimo atlaisvinimo šiam sektoriui. ...
-
Garsi režisierė iš Lenkijos stato spektaklį Klaipėdoje1
Klaipėdos dramos teatre – šventė. Po ilgos pertraukos vėl vyksta repeticijos. Spektaklį kuria žymi šiuolaikinė lenkų režisierė Agata Duda-Gracz. Unikaliu braižu išsiskirianti režisierė jau pirmąją repeticijos dieną akt...