I.Šadzevičienės grafikos lakštuose – sustabdyti sielos kadrai

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje Vilniuje veikia Ievos Šadzevičienės grafikos paroda "Dangaus karalystė". Dailės pasauliui iki šiol žinoma kaip menotyrininkė, šįkart I.Šadzevičienė leidžia pažvelgti į jos kaip kūrėjos pasaulį. Nors tai pirmoji personalinė autorės darbų paroda, debiuto vardas jai netinka.

Pasaulį prilaikančios jungtys

Kūryboje Ieva – ne naujokė, tačiau iki šiol nejautė poreikio savo darbais "eiti į žmones". I.Šadzevičienė ir dabar neketina savo kūryba atakuoti galerijų erdvių ir bet kokia kaina pelnyti žiūrovų dėmesį. Ji sako, kad kitos jos darbų parodos gali tekti laukti penkerius, o gal ir visą dešimtį metų. Kūrybos neatsisakys, bet pagrindine jos veikla išliks menotyra. Pastaruoju metu daug laiko, energijos ir idėjų reikalauja Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro vadovės pareigos.

Devynių "Dangaus karalystės" ciklo darbų ekspozicija liudija apie jungtis, meną darančias gilesnį, įvairiapusiškesnį ir turiningesnį. Čia nesunku įžvelgti jungtį tarp menotyros ir kūrybos, kurios dera viename autorės asmenyje, tarp Rytų ir Vakarų kultūrų, tarp praeities ir dabarties, tarp skirtingų, viena kitą veikiančių meno šakų.

Įkvėpė istorinis filmas

Seniausiomis grafikos technikomis – tušu, plunksnele, pasitelkus akvarelę sukurtų darbų ciklui "Dangaus karalystė" I.Šadzevičienę įkvėpė to paties pavadinimo Ridley Scotto filmas ("Kingdom of Heaven", 2005 m.), kuriame režisierius parodo primirštą Jeruzalės karalystės laikotarpį XII a. – trapios taikos tarp musulmonų, judėjų ir krikščionių metus – ir tragišką to pasaulio žlugimą, nulemtą nepakantumo, garbės troškimo, gobšumo. Grafikos kūriniai gimė be skubos, jie išjausti, sugėrę autorės impresijas ir apmąstymus, juose subtiliai ir motyvuotai sujungiami skirtingų kultūrų elementai ir simboliai.

Grafikos lakštuose atsikartojantys Vakarų Europos didikų giminių herbai sugretinami su rytietiškais augaliniais ornamentais, kurie musulmoniškuose kraštuose yra naudojami ne tik kaip architektūros ar tekstilės puošybos elementai, bet ir kaip moterų tualeto dalis. Minėtame filme tokiais ornamentais, išpieštais chna dažais, puošiami krikščionio karaliaus sesers Sibilės delnai ir plaštakos.

Filmo įkvėptuose kūriniuose atidesnis žiūrovas atseks ir autorės šeimos istorijos pėdsakų – vakarietiškosios heraldikos simboliai atkartoja autorės vyro giminės, dar viduramžiais gyvavusios dabartinėje Vokietijos teritorijoje, herbo bei skydo puošybos elementus. Kūrėja teigia, kad surasti vyro giminės herbus ją taip pat paskatino filmo sukeltas įspūdis ir pasirengimas ciklo kūrimui. Ji sako ir pati stipriau pajutusi istorijos vyksmą, supratusi, kad gyvenime, kultūroje nėra pavienių, atsitiktinių dalykų, kad viskas egzistuoja darnoje ir yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Geresnio pasaulio ilgesys

I.Šadzevičienės grafika – lyg minčių, gimusių žiūrint filmą, atspindžiai, sustabdyti savotiški sielos kadrai. XII a. Jeruzalė – tai vartai tarp egzotiškų Rytų, musulmonų pasaulio, ir Vakarų, nepaliaujamai traukiantys nuotykių ieškotojus. Tai – "geresnis pasaulis", žadantis rytietišką prabangą ir laimę. Kaip atsvara kruviniems viduramžiams, čia beveik 100 metų palaikoma taika: kartu gyvena ir meldžiasi musulmonai, krikščionys ir žydai. Autorės darbuose lyg pro perregimus šydus susipina, susilieja, ir įgauna formas keli teminiai klodai. Jie papildo vienas kitą, simboliškai leidžia susijungti skirtingoms kultūrinėms tradicijoms ir sukurti pilnatvę. I.Šadzevičienės darbų ciklas sukurtas 2006 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur autorė praleido pusketvirtų metų, dirbo menotyrininke "Dviejų liūtų" ("Two Lions Studio") dailės galerijoje, bendradarbiavo su Lietuvos išeivijos dienraščiu "Draugas". Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete ji yra įgijusi menotyros bakalauro ir magistro kvalifikaciją.

Iliustruodama filmo "Dangaus karalystė" įspūdį, I.Šadzevičienė teigia taikos kultūrą ir klausia: "Jei pasaulyje liktų mažiau keršto troškimo, mažiau savanaudės garbėtroškos, ir atvirkščiai – atsirastų daugiau tolerancijos, daugiau sugebėjimo priimti ir džiaugtis skirtingomis kultūrinėmis tradicijomis, ar tada gyventume santaikoje?"