„Gnomai“, arba Kokį Pinterį skaičiau?

Haroldas Pinteris - britų dramaturgas, scenaristas, aktorius ir režisierius - yra parašęs apie 30 pjesių. Ne viena pastatyta ir Lietuvos teatruose („Sargas“, „Išdavystė“, „Kalnų kalba“). Pernai leidykla „Eridanas“ suskubo išleisti vienintelį H.Pinterio romaną „Gnomai“, mat jį įtraukti į leidžiamą Nobelio premijos laureatų seriją (pirmoji knyga E.Jelinek romanas „Pianistė“) nepaprastai „tiko“. Skubos rezultatus netrukus apibendrinsime.

Nobelio literatūros premiją H.Pinteriui 2005-aisiais skyrusi Švedijos Akademija akcentavo, kad dramaturgas „sugrąžino teatrą prie pagrindinių jo elementų: uždaros erdvės ir nenuspėjamo dialogo, kai žmonės priklauso nuo vienas kito malonės ir kai ima irti apsimestinumas“; „atskleidžia už kiekvieno žodžio glūdinčią bedugnę ir priverčia įžengti į priespaudos užvertus kambarius“. Šį romaną, kuriame aprašymai primena remarkas, pasyvų išorinį veiksmą permuša vidiniai monologai, o dialogai - nenuspėjami, padriki ir daugiaprasmiai, irgi rašė visų pirma dramaturgas.

Kodėl žmonės nesusikalba? Todėl, kad skirtingai mąsto; kad gilinasi į tai, kas jiems vieniems svarbu; vieni į kitus žiūri iš aukšto; renkasi saviapgaulę, nes nenori matyti skausmingos gyvenimo tiesos. Lenis, Pitas, Markas, Virdžinija - keturi veikėjai, neturintys priešistorės ir (greičiausiai) ateities. Jie daugiaprasmiai, bet pakankamai kontrastingi. Kiekviena situacija ir veikėjų poelgiai joje - įvairiai interpretuotini, atviri, neužbaigti. Atvira, tarsi neužbaigta ir romano pabaiga.

Bet kokį Pinterį aš skaičiau? Tikrai ne tą, kurio santūriam stiliui būdingi nutylėjimai paskatino sukurti būdvardį „pinteriškas“. Kartais lietuviško teksto tiesiog neįmanoma skaityti: „Ji atsistojo. Kambario būklė pakito. Saulės šviesa krestelėjo. Padėtis kambaryje nusistovėjo. Saulės šviesa persiformavo“ (p. 32), arba: „Jo veidas susidėstė klostėmis“ (p. 81), arba: „Žinau, yra vyrų, kurie džiaugtųsi tavim tokia, kokia esi, bet man nebūtina apie juo plėtotis“ (p. 111). Tekstas siaubingai suluošintas, sumaitotas, išniekintas.

„Rašytojai kuria nacionalinę literatūrą, o pasaulio literatūrą kuria vertėjai!“ - teigia Nobelio premijos laureatas Josė Saramagas. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS), siekdama atkreipti dėmesį į vertėjo darbo kokybę, įsteigė Antipremiją vertėjui ir leidyklai už pastarųjų dvejų metų (2005-2006) blogą grožinės ir humanitarinės literatūros vertimą. Vertėjo nuodėmės: originalo iškraipymas, prasta lietuvių kalba, aklas sekimas kitu to kūrinio vertimu, kenkimas literatūros vertėjo profesijos prestižui. Tikiuosi, kad „Gnomo“ vertėjas ir leidėjas irgi bus nominuoti šiai premijai. O jus taip pat kviečiu pareikšti norą skaityti kokybišką literatūrą (išsamesnė informacija ir anketos - tinklalapyje www.llvs.lt , prie nuorodos „premijos“). Seniai laikas.