- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Garsiojoje Prancūzų sinematekoje pristatytas jaunų anykštėnų filmas
-
Garsiojoje Prancūzų sinematekoje pristatytas jaunų anykštėnų filmas
-
Garsiojoje Prancūzų sinematekoje pristatytas jaunų anykštėnų filmas
-
Garsiojoje Prancūzų sinematekoje pristatytas jaunų anykštėnų filmas
-
Garsiojoje Prancūzų sinematekoje pristatytas jaunų anykštėnų filmas
Vienoje garsiausių pasaulio kino organizacijų, Prancūzų sinematekoje (La Cinémathèque française), Paryžiuje praėjusią savaitę pristatytas Anykščių jaunimo sukurtas trumpametražis filmas „Tiltas“.
Filmą, pasakojantį apie jauno žmogaus jausmus ir tapatumo paieškas, pristatė kūrėjų komanda iš Lietuvos.
Filmo „Tiltas“ premjera – tarptautinio projekto „Cinema, Cent Ans de Jeunesse“ (liet. „Kinas, šimtas metų jaunystės“) baigiamojo renginio dalis. Dvidešimt vienerius metus besitęsiančiame projekte dalyvauja įvairios kino ir švietimo organizacijos iš Europos ir Lotynų Amerikos šalių. Prancūzų sinemateka 2015-aisiais metais pirmą kartą prie projekto pakvietė prisijungti ir Lietuvą, kuriai atstovauja VšĮ „Meno avilys“. Projekto dalyve iš Lietuvos tapo ilgametę kino klubo patirtį turinti Anykščių Jono Biliūno gimnazija.
Vyresniųjų klasių moksleiviai, remdamiesi projekto „Cinema, Cent Ans de Jeunesse“ sukurta metodika, šiemet kūrė filmą orų tema. Aštuonis mėnesius trukusiame kūrybiniame procese lietuviams talkino mokyklos kino klubo kuratorė Renata Miškinienė. Moksleivius konsultavo kino režisierė Marija Kavtaradzė. Pasak projekte dalyvavusio jaunimo, filmo kūrimas praturtino jų jausmines patirtis, gilino tarpusavio bendravimą, padėjo ugdyti atidesnį žvilgsnį į juos supančią aplinką.
„Dalyvavimas šiame projekte suteikė galimybę pradėti gilintis į savo jausmus, o kuriant scenarijų kalbėtis apie juos su kitais žmonėmis. Gražiausia tai, jog fiksuodami vėją, saulę, apsiniaukusį dangų ar tekantį vandenį išmokome išreikšti žmogaus būsenas,“ – sakė filmo režisierė Severina Vaičiūnaitė. Jai antrino filmo operatorė Paula Zlatkutė, sakydama, kad pasitelkus meteorologinius reiškinius galima perteikti emocijas, kurias kartais netgi sunku išreikšti realiame gyvenime. „Kuriant kiną supratau, kad norint pasiekti norimą rezultatą teks ir „perlipti“ per save, ir aiškiau suprasti savo norus,“ – sakė filmo operatorė.
„Atrodė, kad gyvendami nedideliame mieste pakankamai vieni kitus pažįstame, bet kurdami kiną dar labiau atsiskleidėme ir atradome komandą, su kuria norisi kurti dar ir dar,“ – sakė kūrybinės komandos narys Kristupas Matulionis. „Šis projektas pakeitė mano nuomonę apie vaidybinį kiną – supratau, jog kiekviena smulkmena kadre turi reikšmę ir dabar aš atkreipiu į tai dėmesį ir realiame gyvenime,“ – tęsė jis.
R. Miškinienė šį projektą apibūdino kaip inovaciją ir būtinybę Lietuvos ugdymo sistemoje. Pasak moters, kino edukacijos projekto dėka, mokinys praplėtė savo pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą nuo Anykščių miesto iki pasaulinio didmiesčio, nuo mažo iki globalaus. Filmo kūrimo metu stebėdamas ir analizuodamas savo aplinką, mokinys įprasmino savo šaknis ir tuo pačiu tapo globalaus pasaulio žmogumi.
Peržiūroje dalyvavę sinematekos projektų kuratoriai bei prancūzų kino kritikas Alainas Bergala negailėjo pagyrų kūriniui, išskyrė iš kitų šalių jaunimo rodytų filmų, skatino filmą rodyti ir už projekto ribų trumpametražių filmų festivaliuose bei teigė ateityje lauksiantys kitų jaunosios režisierės darbų.
„Tokie atsiliepimai be galo džiugina. Jauno žmogaus kūryba priimama rimtai ir vertinama profesionaliai. Manau, kad tokie projektai pakylėja kino edukacijos sampratą į kitą lygmenį ir skatina atkreipti dėmesį į projektų kokybę. Tokiu būdu gerbiant jaunus žmones, nenuvertinant jų galimybių ir skatinant domėjimąsi jų kūryba. Projektu siekiama skatinti jaunus žmones tyrinėti savo aplinką ir save patį, perteikti mintis ir jausmus judančiais vaizdais ir, kone svarbiausia, dalintis jais su kitais pasaulio gyventojais,“ – teigia projekto kuratorė Lietuvoje, kino edukatorė ir VšĮ „Meno avilys“ atstovė Gintė Žulytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...