K.Tiškevičiaus maršrutą pakartojusi ekspedicija parengė parodą apie Neries pakrantes

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje atidaryta mokslininkų ir keliautojų ekspedicijos „Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus keliais po 150 metų“ fotografijų paroda.

Upė suvienijo žmones

Parodos lankytojai pamatys tik mažą dalį iš 10 000 fotografijų archyvo, sukaupto per beveik mėnesį trukusią ekspediciją. Visuomenei pristatomos fotografijos perteikia Neries upės, jos pakrančių dabartinę būklę, atskleidžia upės pakrantėse gyvenančių žmonių buities detales ir sparčiai nykstančius istorinės praeities pėdsakus.
Nereikėtų nustebti prie nuotraukų neradus autorių pavardžių. Tai padaryta specialiai, akcentuojant šios parodos autorių ir visų ekspedicijos dalyvių bendrus tikslus ir uždavinius, kurie vienam žmogui būtų paprasčiausiai neįveikiami. Tie žmonės iki šiol jaučiasi suvienyti upės.

Grafui K.Tiškevičiui atminti

2007 metais sukako 150 metų nuo grafo K.Tiškevičiaus ekspedicijos Neries upe – didžiausios ir žymiausios XIX a. geografinės kelionės, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.
K.Tiškevičius pirmasis iš mokslo pasaulio atstovų aplankė, išmatavo ir aprašė Neries aukštupį, pirmuosius 77 kilometrus. Pirmą kartą upė buvo ištirta kompleksiškai, o ekspedicijos rezultatai paskelbti atskira knyga „Neris ir jos krantai“. Išleista 1871 metais po jos autoriaus mirties, knyga iki šių dienų priklauso Europos mokslo istorijos aukso fondui.
Grupės Lietuvos ir Baltarusijos visuomeninių organizacijų bei pavienių mokslininkų ir keliautojų pastangomis, 2007-ųjų birželio 5 – liepos 2 dienomis įvyko bendra abiejų šalių mokslininkų ir keliautojų ekspedicija, tiksliai pakartojusi K.Tiškevičiaus ekspedicijos maršrutą ir fiksavusi, kaip atrodo upė, jos krantai ir žmonės praėjus 150 metų.  Žygis prasidėjo Baltarusijos pusėje, Kameno kaime, kurio žmonės upę vadina Vilijos vardu, baigėsi Kaune, prie Neries ir Nemuno santakos.

Pasitarnaus ateities kartoms

Fotografijos paroda, į kurią pakvietė iki šiol bičiuliškai bendraujantys ekspedicijos dalyviai, yra tik nedidelė žygeivių parengto projekto dalis. Viso projekto tikslas – priminti grafo K.Tiškevičiaus nuopelnus Lietuvai ir visos Europos geografijos, istorijos, etnografijos mokslui. Ekspedicijos kapitonas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas patikino, kad šios ekspedicijos metu surinkta medžiaga taip pat pasitarnaus ateities keliautojams ir tyrinėtojams.
Tikimasi parengti keletą leidinių: vieni bus akademinio pobūdžio, kituose bus aprašyti turistiniai maršrutai. Savo valandos laukia ir kino dokumentininko Vytauto Domaševičiaus kuriamas videofilmas, sutvarkytas fotografijų archyvas taps ne tik iškalbingu pasakojimu apie kelionę „žemyn upe“, bet ir vertingu dokumentų rinkiniu.
Po ekspedicijos jau praėjo metai, tačiau negalima teigti, kad ji pasibaigė. Šiemet per Jonines keliauninkai pakartojo sutrumpintą ekspedicijos variantą, kitąmet, kai Lietuva minės savo vardo paminėjimo tūkstantmetį, žygis bus pakartotas.