- Darius Sėlenis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Malūnininko duktė R.Poškienė prisimena, kaip buvo kuriamas filmas „Niekas nenorėjo mirti“.
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
Prie legendinio Maslauskiškių vandens malūno, kuriame buvo filmuojamas kultinis lietuvių filmas "Niekas nenorėjo mirti", tik retkarčiais apsilanko smalsuoliai ir ekskursijos. Dažniausiai ten tvyro ramybė, nes paskutinį kartą malūnas veikė lygiai prieš 20 metų.
Kaukia begalviai šunys
"Ten buvo kaimas Konstantinovskaja Slabada. Gyveno apie 300 žmonių. Sovietmečiu vykdė melioraciją, žmones iškėlė, kiti išsivažiavo, nieko neliko, – važiuojant 1895 m., o kai kurių teigimu, dar anksčiau pastatyto vandens malūno link, pasakojo energija trykštanti, guvi 74 metų kraštotyrininkė ir etnografė iš Betygalos Marijona Birutė Navakauskienė. – Ten – Žemygalos dvaras. Gaila, niekam nerūpi, nes apleistas, o buvo labai gražus dvaras. Ten – Burbiškių kaimas, kuriame gimė Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis, ten - pasakiški Dubysos slėniai, kur nuolat filmuojama ir fotografuojama, čia – senosios Maslauskiškių kapinės, o ten – malūnas."
"Jokių mistinių istorijų apie jį negirdėjau, – sakė M.B.Navakauskienė. – Tik toliau, kur dvarai, žydų kapinės, pasakojama apie bildukus, velnius ir vaiduoklius. Žydai plukdydavo sielius, jie valdė malūnus, tad juos ten laidodavo. Pasakojama, kad ten naktimis kaukia begalviai šunys..."
Vaizdingame Dubysos slėnyje pastatytas vandens malūnas 1920, 1937, 1949, 1986 m. buvo renovuotas, o greta jo kadaise buvo įrengta lentpjūvė, milo velykla. Malūnas vis dar žavi senąja autentika, įspūdingais akmenimis ir skleidžia ypatingą aurą.
Slėnyje ramu, žalia, iš abiejų pusių – kalvos.
Antrojo pasaulinio karo metais vieni kitus šūviais vaišindavo už vienos kalvos įsitaisę rusai, už kitos – vokiečiai.
O tuo metu slėnyje gyveno žmonės.
Merginų širdžių daužytojai
"Oi, kažkada Maslauskiškiai buvo it gyva upė, žmonės prie malūno išsirikiuodavo kilometrinėmis eilėmis, ateidavo pėsčiomis, atjodavo, atvažiuodavo, laukdavo tris keturias paras", – pastebėjus, kad aplink tvyro ramybė, teigė kadaise čia, malūne, dirbusio Prano Leščinsko dukra Ramutė Poškienė.
65 metų moteris dabar gyvena netoli malūno kartu su vyru.
Kai Ramutė mokėsi 9 klasėje, jos tėvas dirbo malūne ir gavo epizodinį vaidmenį klasika tapusiame 1965 m. kurtame Vytauto Žalakevičiaus filme "Niekas nenorėjo mirti".
"Viską atsimenu – kelias savaites čia virte virė gyvenimas. Kiek garsių aktorių čia atvažiuodavo – Donatas Banionis, Juozas Budraitis, estas Bruno Oja ir gražuolis Regimantas Adomaitis. Visos panos buvo jį įsimylėjusios, – nusijuokė Ramutė. – Dabar kanale vandens nėra, o kadaise jame buvo pilna geltonų ir baltų lelijų. Aktoriai nepokštaudavo – na, kartais iškrisdavo jiems irklas iš valties."
O kur jie gyvendavo? "Ariogaloje... O ten, Dubysos saloje, Banionis gaudė arklius, – papildė pasakojimą Marijona. – Papasakok, Ramute, apie Maironio medį."
Prie pat malūno – gluosnis, prie kurio dažnai lankydavosi, eiles kūrė, bendraudavo kunigas poetas Maironis.
"Šį medį vadina Maironio gluosniu", – žiniomis dalijosi Marijona ir Ramutė.
Vokiečių vaikystė prie malūno
Karo metu apdegęs, apgriuvęs vandens malūnas buvo restauruotas: vieną, medinę, jo dalį pakeitė plytos, tačiau senieji didžiuliai akmenys liko.
"Jis autentiškas, liko toks, koks buvo senais laikais, – jau rakindama keturių aukštų malūno duris tęsė R.Poškienė. – Restauruota turbina, tačiau viduje viskas taip, kaip buvo."
Medinės grindys, įrėmintos senos taisyklės, švediški, Malmės fabriko, įrenginiai.
"Čia patraukdavo grandine ir užkeldavo maišus grūdų į viršų, – pasakojo Ramutė. – Girnomis maldavo grūdus kiaulėms, geresnius – valcais. Žmonės galėjo pasirinkti, kokių miltų nori – pirmos, antros ar trečios klasės. Malūnas veikė dieną naktį, dirbo kelios dešimtys darbuotojų. Atvykėliai miegodavo ant maišų, arkliams ir žmonėms buvo įrengta pavėsinė."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LDK karvedžio J. K. Chodkevičiaus paminklo konkursą laimėjo skulptorius M. Gaubas6
Paminklo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didžiajam etmonui, karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui konkursą laimėjo skulptorius Martynas Gaubas. ...
-
Kauno kompozitorių bendruomenės variklis netyla jau pusšimtį metų6
Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius šiemet švenčia jubiliejinius metus. Pirmuosius narius buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o dabar nepakanka ir dviejų. O vertinant veiklą, atrodytų, pluša kelios de...
-
Vavelio smakas: Krokuvos mitas turistams2
Krokuvos Vavelis – karališkoji lenkų ir lietuvių valdovų pilis – saugo daug paslapčių, kaip ir dera senovinei piliai. Tiesa, pirmoji paslaptis galėtų būti, kad pilis ir ypač jos interjerai tik iš tolo primena senovę ir daugi...
-
„Kino pavasario“ kritikų pasirinkime – ekscentriška komedija, įtemptos dramos ir kinas iš Afrikos
Neįtikėtina čekų tapytojos ir jos paveikslų vagies draugystės istorija, jaudinanti kelionė po neoninį kriminalinį Berlyno pasaulį, užburiantys kino balsai iš Afrikos, komedija, priversianti juoktis net didžiausius skeptikus, į trumpuosius &...
-
P. Cvirka – žmogus, įpainiotas į voratinklį?31
Poetas, prozininkas, dramaturgas Gasparas Aleksa naujausiame – šeštajame – romane "Baik cirkus, Cvirka!" pasakoja apie kontroversiškai vertinamą rašytoją Petrą Cvirką. Knygos autorius P.Cvirką vaizduoja ka...
-
Balerina A. Karečkienė: spektakliai išlieka širdyje1
Mistikos šydą, tarsi slepiantį baleto šokėjų gyvenimą, praskleidė kone 20 metų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupėje šokusi Aleksandra Karečkienė. Moteris neseniai išėjo į rentą, bet nuo vaikystės ją ...
-
Aistringos muzikos koncerte skambės A. Piazzollos kūriniai
Šiemet kovą sukaks 100 metų, kai gimė tango revoliucionierius Astoras Piazzolla (1921–1992) – žymus argentiniečių kompozitorius ir atlikėjas. Atradęs save tango muzikoje ir ją naujai interpretavęs, jis iki šių dienų populi...
-
Klaipėdos parodų rūmuose – G. Kavoliūno fotografijų paroda
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose nuo šio penktadienio eksponuojama Ginto Kavoliūno fotografijų paroda „Nature morte“, kurią bus galima pamatyti virtualiai. ...
-
„Klaipėdos knyga 2020“: kultūros palikimo ir gamtos atodangos
Dėl skaitomiausio ir gražiausio titulų 15-ajame konkurse „Klaipėdos knyga 2020“ konkuruoja beveik keturios dešimtys leidinių, gimusių Lietuvos pajūryje. Klaipėdos metų knygos rinkimus karantino sąlygomis organizuojanti Imanuelio Ka...
-
Uostamiesčio Parodų rūmuose įsikūrė S. Dackevičiūtės instaliacijo
Nuo šio penktadienio Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose eksponuojama Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“, vyksianti iki kovo 28-osios. Ją apžiūrėti bus galima virtualia...